Lietuvių kalbos garsų ypatybės

Kalbos padargai

Balsiai Priešakiniai Užpakaliniai Kintamieji Priebalsiai Sprogstamieji Pučiamieji Sklandieji Afrikatos
Kietosios Dusliosios Skardžiosios
Liežuvio priešakinės dantinės ʦ ʣ
Liežuvio priešakinės alveolinės / postalveolinės ʧ ʤ
Minkštosios Dusliosios Skardžiosios
Liežuvio priešakinės dantinės ʦʲ ʣʲ
Liežuvio priešakinės alveolinės / postalveolinės ʧʲ ʤʲ
Dvigarsiai Dvibalsiai Mišrieji dvigarsiai
Afrikatos

Afrikatų tarimo vieta nustatoma pagal tai, kurioje vietoje aktyvieji ir pasyvieji kalbos padargai sudaro kliūtį. Todėl, apibūdinant afrikatas pagal šį požymį, nurodomi du kalbos padargai – aktyvusis ir pasyvusis.

  • Tariant liežuvio priešakines dantines afrikatas, liežuvio galiukas prisispaudžia prie priekinių viršutinių dantų.

  • Tariant liežuvio priešakines alveolines afrikatas, liežuvio galiukas prisispaudžia prie alveolių.

  • Tariant liežuvio priešakines postalveolines afrikatas, liežuvio galiukas priartėja prie kietojo gomurio dalies netoli alveolių. Tačiau riba tarp alveolinių ir postalveolinių afrikatų nėra ryški.


Pagal balso stygų veiklą afrikatos skirstomos į:

  • dusliąsias, kurias tariant balso stygos būna prasiskleidusios ir oras jų nevirpina;

  • skardžiąsias, kurias tariant balso stygos būna suartėjusios ir oras jas virpina.


Afrikatos pagal liežuvio vidurinės dalies pakilimą skirstomos į:

  • minkštąsias, kurias tariant liežuvio vidurinė dalis šiek tiek pakyla kietojo gomurio link, plačiai liečia jo kraštus;
  • kietąsias, kurias tariant liežuvis papildomai nepakyla.