Lietuvių kalbos garsų ypatybės

Kalbos padargai

Balsiai Priešakiniai Užpakaliniai Kintamieji Priebalsiai Sprogstamieji Pučiamieji Sklandieji Afrikatos
Kietosios Dusliosios Skardžiosios
Liežuvio priešakinės dantinės ʦ ʣ
Liežuvio priešakinės alveolinės / postalveolinės ʧ ʤ
Minkštosios Dusliosios Skardžiosios
Liežuvio priešakinės dantinės ʦʲ ʣʲ
Liežuvio priešakinės alveolinės / postalveolinės ʧʲ ʤʲ
Dvigarsiai Dvibalsiai Mišrieji dvigarsiai

Tarimo pradžioje liežuvio priešakinė dalis priartėja prie priešakinių dantų, plačiai liečia visą kietojo gomurio priešakinę dalį (panašiai, kaip ir tariant [dʲ]). Susidaro aklina uždaruma. Liežuvio šonai prisiglaudę prie šoninių dantų. Minkštasis gomurys pakilęs, nepraleidžia oro į nosies ertmę. Lūpos praviros, šiek tiek patemptos į šalis. Liežuvio vidurinė dalis šiek tiek pakilusi aukštyn, liečia kietojo gomurio pakraščius.

Iš tokios padėties liežuvio priešakinė dalis atsitraukia ir ištariama labai trumpa antroji dalis [ʒʲ]. Nuo pirmojo dėmens uždarumos prie antrojo dėmens pereinama sklandžiai, be sprogimo. Balso stygos susiglaudusios, oras jas virpina.


Pavyzdžiai
Vyras Moteris
Džiaugsmas
[²ˈʤʲɛʊˑˈksmɐs]
Džiovykla
[ʤʲo̟ːʋʲiːˈklɐ]
Medžiai
[²ˈmʲæːʤʲɛɪ]
Godžiai
[²ˈɡoːʤʲɛɪ]
Įprasta rašyba užrašomas raidėmis.