Kirčiuotės

 

Visi linksniuojamieji žodžiai (daiktavardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, įvardžiai ir dalyviai) kirčiuojami pagal keturis modelius. Tie modeliai vadinami kirčiuotėmis. Kirčiuotės nustatomos pagal daugiskaitos naudininko ir daugiskaitos galininko kirčio vietą.

Žodynuose kirčiuotės žymimos skaitmenimis 1, 2, 3, 4. Trečioji kirčiuotė turi variantų: 3a, 3b, 34a, 34b.

 

Pirmajai kirčiuotei priklauso žodžiai, kurie daugiskaitos naudininke ir galininke kirtį turi kamiene, pavyzdžiui, móterims, móteris (dgs. gal.) – móteris (vns. vard.) (1)
. Jei kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo, jo priegaidė visada tik tvirtapradė.

Palyginkite pirmosios kirčiuotės daugiskaitos naudininko ir galininko pavyzdžius:

  • daugiskaitos naudininkas: šáukštams, úogoms, móterims, pavãsariams, bùlvėms
    ;
  • daugiskaitos galininkas: šáukštus, úogas, móteris, pavãsarius, bùlves
    .

 

Pirmosios kirčiuotės pavyzdžiai:

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

káulas

káulo

káului

káulą

káulu

káule

káule

úoga

úogos

úogai

úogą

úoga

úogoje

úoga

bùlvė

bùlvės

bùlvei

bùlvę

bùlve

bùlvėje

bùlve

kartókas

kartóko

kartókam

kartóką

kartóku

kartókame

 

kartóka

kartókos

kartókai

kartóką

kartóka

kartókoje

 

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

káulai

káulų

káulams

káulus

káulais

káuluose

káulai

úogos

úogų

úogoms

úogas

úogomis

úogose

úogos

bùlvės

bùlvių

bùlvėms

bùlves

bùlvėmis

bùlvėse

bùlvės

kartóki

kartókų

kartókiems

kartókus

kartókais

kartókuose

kartókos

kartókų

kartókoms

kartókas

kartókomis

kartókose

 

Antrajai kirčiuotei priklauso žodžiai, kurie daugiskaitos naudininke kirtį turi kamiene, o galininke – galūnėje, pavyzdžiui, aparãtams, aparatùs – aparãtas (2)
. Šios kirčiuotės žodžiai kirtį gali turėti tik paskutiniame arba priešpaskutiniame skiemenyje (neskaičiuojant dviskiemenių galūnių). Priešpaskutinis skiemuo gali būti tik trumpasis arba tvirtagalis.

Palyginkite antrosios kirčiuotės daugiskaitos naudininko ir galininko pavyzdžius:

  • daugiskaitos naudininkas: rãštams, daržliams, bùtams, rañkoms, žvãkėms
    ;
  • daugiskaitos galininkas: raštùs, darželiùs, butùs, rankàs, žvakès
    .

 

Antrosios kirčiuotės pavyzdžiai:

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

sõdas

sõdo

sõdui

sõdą

sodù

sodè

sõde

pupà

pùpos

pùpai

pùpą

pupà

pùpoje

pùpa

žvãkė

žvãkės

žvãkei

žvãkę

žvakè

žvãkėje

žvãke

mūsškis

mūsškio

mūsškiam

mūsškį

mūsiškiù

mūsškiame

mūsškė

mūsškės

mūsškei

mūsškę

mūsiškè

mūsškėje

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

sõdai

sõdų

sõdams

sodùs

sõdais

sõduose

sõdai

pùpos

pùpų

pùpoms

pupàs

pùpomis

pùpose

pùpos

žvãkės

žvãkių

žvãkėms

žvakès

žvãkėmis

žvãkėse

žvãkės

mūsškiai

mūsškių

mūsškiams

mūsiškiùs

mūsškiais

mūsškiuose

mūsškės

mūsškių

mūsškėms

mūsiškès

mūsiškėms

mūsškėse

 

Trečiosios kirčiuotės žodžių daugiskaitos naudininkas kirtį turi galūnėje, o galininkas – kamiene.

  • Jei kirčiuojama galūnė ir priešpaskutinis skiemuo, žodynuose žymima 3. Priešpaskutiniame skiemenyje visada yra tik tvirtapradė priegaidė, nes šios kirčiuotės žodžiai nepaklūsta priešpaskutinio skiemens priegaidės taisyklei, pavyzdžiui, árklius
    .
  • Jei kirtis persikelia į trečiąjį nuo galo skiemenį, žodynuose žymima 3a arba 3b, pavyzdžiui, úodegas 3a
    ẽketes 3b
    . Trečiosios kirčiuotės indeksas a rodo tvirtapradę kirčiuoto negalinio skiemens priegaidę, b – tvirtagalę priegaidę arba trumpąjį kirčiuotą skiemenį.
  • Jei kirčiuojamas ketvirtasis skiemuo, žodynuose žymima 34a, pavyzdžiui, laiškanešỹs, láiškanešį
    , arba 34b , pavyzdžiui, pasiuntinỹs, pãsiuntinį
    .

Palyginkite trečiosios kirčiuotės daugiskaitos naudininko ir galininko pavyzdžius:

  • daugiskaitos naudininkas: beržáms 3, traukiniáms 3a, rašiniáms 3b, uždaviniáms 34b
    ;
  • daugiskaitos galininkas: béržus, tráukinius, rãšinius, ùždavinius
    .

 

Trečiosios (3) kirčiuotės pavyzdžiai:

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

dárbas

dárbo

dárbui

dárbą

dárbu

darbè

dárbe

ožkà

ožkõs

óžkai

óžką

óžka

ožkojè

óžka

gerkl

gerkls

gérklei

gérklę

gérkle

gerklėjè

gérkle

tóks

tókio

tokiám

tókį

tókiu

tokiamè

júodas

júodo

juodám

júodą

júodu

juodamè

juodà

juodõs

júodai

júodą

júoda

juodojè

tokià

tokiõs

tókiai

tókią

tókia

tokiojè

venas

veno

vienám

veną

venu

vienamè

vienà

vienõs

venai

veną

vena

vienojè

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

darba

darb

darbáms

dárbus

darbas

darbuosè

darba

óžkos

ožk

ožkóms

óžkas

ožkoms

ožkosè

óžkos

gérklės

gerkli

gerklms

gérkles

gerklėms

gerklėsè

gérklės

tokiẽ

toki

tokems

tókius

tokias

tokiuosè

juod

juod

juodems

júodus

juodas

juoduosè

júodos

juod

juodóms

júodas

juodoms

juodosè

tókios

toki

tokióms

tókias

tokioms

tokiosè

vien

vien

vienems

venus

vienas

vienúose

venos

vien

vienóms

venas

vienoms

vienosè

 

Trečiosios kirčiuotės (3a, 3b) daugiaskiemenių žodžių pavyzdžiai:

 

3a

3b

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

áitvaras

áitvaro

áitvarui

áitvarą

áitvaru

aitvarè

áitvare

obuolỹs

óbuolio

óbuoliui

óbuolį

óbuoliu

obuolyjè

obuolỹ

glūdumà

glūdumõs

gldumai

gldumą

glduma

glūdumojè

glduma

ãtvaizdas

ãtvaizdo

ãtvaizdui

ãtvaizdą

ãtvaizdu

atvaizdè

ãtvaizde

paauglỹs

pãauglio

pãaugliui

pãauglį

pãaugliu

paauglyjè

paauglỹ

atramà

atramõs

ãtramai

ãtramą

ãtrama

atramojè

ãtrama

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

aitvara

aitvar

aitvaráms

áitvarus

aitvaras

aitvaruosè

aitvara

obuolia

obuoli

obuoliáms

óbuolius

obuolias

obuoliuosè

obuolia

gldumos

glūdum

glūdumóms

gldumas

glūdumoms

glūdumosè

gldumos

atvaizda

atvaizd

atvaizdáms

ãtvaizdus

atvaizdas

atvaizduosè

atvaizda

paauglia

paaugli

paaugliáms

pãauglius

paauglias

paaugliuosè

paauglia

ãtramos

atram

atramóms

ãtramas

atramoms

atramosè

ãtramos

 

Ketvirtosios kirčiuotės žodžiai daugiskaitos naudininke ir galininke kirtį turi galūnėje, pavyzdžiui, skarà – skaróms, skaràs
. Šios kirčiuotės žodžiai kirtį gali turėti tik paskutiniame arba priešpaskutiniame skiemenyje (neskaičiuojant dviskiemenių galūnių). Priešpaskutinis skiemuo gali būti tik trumpasis arba tvirtagalis.

Palyginkite pirmosios kirčiuotės daugiskaitos naudininko ir galininko pavyzdžius:

  • daugiskaitos naudininkas: daržáms, miškáms, dienóms
    ;
  • daugiskaitos galininkas:  daržùs, miškùs, dienàs
    .

 

Ketvirtosios kirčiuotės pavyzdžiai:

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

kẽlias

kẽlio

kẽliui

kẽlią

keliù

kelyjè

kelỹ

klaidà

klaidõs

kladai

kladą

klaidà

klaidojè

klada

lėl

lėls

llei

llę

lėlè

lėlėjè

lle

nakts

naktiẽs

nãkčiai

nãktį

naktim

naktyjè

naktiẽ

ktas

kto

kitám

ktą

kitù

kitamè

kità

kitõs

ktai

ktą

kità

kitojè

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

kelia

keli

keliáms

keliùs

kelias

keliuosè

kelia

klados

klaid

klaidóms

klaidàs

klaidoms

klaidosè

klados

llės

lėli

lėlms

lėlès

lėlėms

lėlėsè

llės

nãktys

nakt

naktms

nakts

naktims

naktysè

nãktys

kit

kit

kitems

kitùs

kitas

kituosè

ktos

kit

kitóms

kitàs

kitoms

kitosè

 

Būtina įsidėmėti, kad antrosios ir ketvirtosios kirčiuočių žodžiai paklūsta priešpaskutinio skiemens taisyklei. Taigi:

  • jų daugiskaitos galininkas visada kirčiuojamas gale,
  • priešpaskutinio skiemens priegaidė tik tvirtagalė,
  • kirtis gali būti tik paskutiniame arba priešpaskutiniame skiemenyje (neskaičiuojant dviskiemenių galūnių).

 

Prisiminkite!

Linksniuojamieji žodžiai kirčiuojami pagal keturis modelius, kurie nustatomi remiantis daugiskaitos naudininko ir galininko kirčio vieta.