Kirčiavimo taisyklių sąvadas

§ 1. Kirtis – vieno skiemens išryškinimas kitų to žodžio skiemenų atžvilgiu. Ryškesnis skiemuo vadinamas kirčiuotu, kiti – nekirčiuotais. Kirčiuotas skiemuo yra žodžio akcentinio kontūro viršūnė. Eksperimentiniais tyrimais nustatyta, kad lietuvių kalbos kirtis yra tam tikrų fonetinių požymių kompleksas. Kirčiuotų skiemenų branduoliai yra tvirčiau, garsiau tariami (t. y. jie intensyvesni), aukštesnio tono, ilgesni už atitinkamus nekirčiuotų skiemenų branduolius.

Lietuvių bendrinėje kalboje kirčiuotas gali būti bet kuris skiemuo: paskutinis einù, priešpaskutinis ena, trečiasis nuo galo arba pirmasis edavau.

Vienskiemeniai nekaitomi žodžiai kalbos sraute prišlyja prie daugiaskiemenių ir dažniausiai yra nekirčiuoti. Kaitomieji, net ir vienskiemeniai žodžiai dažniausiai turi kirtį, pvz.: gerai skiriame durs dù  rs.

Bendrinėje lietuvių kalboje žodžiai paprastai turi vieną kirtį. Tačiau labai ilgi sudurtiniai žodžiai (ypač tarptautiniai) gali būti ištariami su šalutiniu kirčiu, pvz.: ˌkẽturiasdšimt, sepˌtýniasdešimtmẽtis (pavyzdžiuose pagrindinį kirtį turintys skiemenys paryškinti).

 

§ 2. Trukmės požiūriu kirčiuotas skiemuo (žodžio centras, akcentinė viršūnė) gali būti:

  • trumpasis, jei skiemens centrą sudaro trumpasis balsis, pvz.: ràsti, nèšime, aks, gerùtis, atòmas;
  • ilgasis, jei skiemens centrą sudaro ilgasis balsis ir dvigarsis, pvz.: rstas, rstas, katas, vikas; ksnis, sprsti, kándo, vérda; tltas, kùlti.

 

§ 3. Kirčiuoti skiemenys, kurių pagrindą sudaro trumpieji balsiai i, u, visada trumpi ir žymimi kairiniu ženklu virš skiemens centro, pvz.: rsti,  knas, ltas, štisas, kel, rùdas, bùtas, ratù

Įsidėmėtina: šie balsiai negali būti dvigarsio dėmenys, plg. žodžių porų pla – plti, dùria – dùrti pirmasis žodis yra su trumpuoju kirčiuotu skiemeniu, antrasis – su ilguoju skiemeniu, nes jo pagrindą sudaro mišrusis dvigarsis. Tokie skiemenys žymimi tuo pačiu kairiniu ženklu, bet jis žodžiuose pla, dùria žymi trumpąjį kirčiuotą skiemenį, o žodžiuose plti, dùrti – tvirtapradę priegaidę.

Bendrinėje kalboje vienbalsiai a, e, gavę kirtį, dažnai pailgėja, pvz.: tãkas, gẽras, bet takù, ger. Trumpieji a, e išlieka šiais atvejais:

  • žodžio gale, pvz.: rankà, rankàs, gėlè, gėlès, arbà, benè (išimtys: kasnãkt, pernãkt; bendrinėje kalboje galima tarti kasmèt ir kasmẽt);
  • vienskiemeniuose žodžiuose, pvz.: bèt, tàs, nèt (išimtis mẽs; bendrinėje kalboje galima tarti à, è, àk, èt ir ã, ẽ, ãk, ẽt);
  • nepriesaginėse bendratyse ir iš jų padarytose formose, išskyrus neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvį, pvz.: kàsti, kàsdavo, kàs, kàstų, kàsk, kàsdavęs, kàsiąs, kàstinas, kàsdamas, kàsdavus, kàsiant, bet kãstas;
  • veiksmažodžių priešdėliuose, pvz.: àpkasa, àtkasa, nèkasa, nebèkasa, pàkasa, pràkasa, tebèkasa;
  • įvardžiuotinių formų vyriškosios giminės vienaskaitos vardininko galūnėje, pvz.: mažàsis, pirmàsis;
  • aukštesniojo ir aukštėlesniojo laipsnio formų priesagose, pvz.: mažèsnis, mažėlèsnis, mažèsnio, mažėlèsnio, mažèsnį, mažėlèsnį;
  • įvardžiuose màno, tàvo, sàvo;
  • samplaikiniuose prieveiksmiuose ir prielinksniuose, pvz.: šiàpus, anàpus;
  • ištiktukuose ir iš jų padarytuose veiksmažodžiuose bei daiktavardžiuose, pvz.: bàkst – bàkstelėti – bàkstelėjimas.

Tarptautinių žodžių kamienuose paprastai esti trumpieji o, e, pvz.: čèkas, rèplika, prokuròras, mòdelis. Išimtys tik kai kurie senesnieji skoliniai, pvz.: admirõlas, aksómas, barõnas, cólis, dóleris, fortepijõnas, generõlas, inventõrius, kalendõrius, kapeliõnas, kapitõnas, kardinõlas, kazõkas, majõras, migdõlas, milijõnas, mišiõlas, musulmõnas, salõtos, sekretõrius, tirõnas, asmenvardis Abraõmas.

 

§ 4. Ilgieji kirčiuoti skiemenys skiriasi tarimo būdu, arba priegaide. Jie gali būti dvejopi:

  • tvirtapradžiai yra tie skiemenys, kurių stipriau ištariama pradžia, pvz.: kóšė, rgti, káltas, mérkti, mnti, vrto;
  • tvirtagaliai yra tie skiemenys, kurių stipriau ištariama pabaiga, pvz.: kõšė, rkti, katas, mekti, miñti, vito.

Kaip matyti iš pavyzdžių, priegaidės gali skirti vienodos garsinės sudėties žodžius.

Trumpajame skiemenyje žymimas tik kirtis, o ilgajame pažymime ir kirtį, ir priegaidę. Jeigu ilgąjį kirčiuotą skiemenį sudaro balsis, kirčio ženklas rašomas virš jo, jeigu dvigarsis, tvirtapradės priegaidės ženklas rašomas virš pirmojo dvigarsio dėmens (balsio), tvirtagalės – virš antrojo (mišrionio dvigarsio antrojo dėmens priebalsio ar balsio). Tvirtapradė priegaidė žymima dešininiù arba kairiniù kirčio ženklu virš skiemens centrą sudarančio vienbalsio ar dvigarsio pirmojo dėmens. Dešininiu ženklu žymimi tvirtapradžiai skiemenys, kurių centrą sudaro ilgieji balsiai, sutaptiniai dvibalsiai ie, uo, sudėtiniai dvibalsiai ai, au, ei ir mišrieji dvigarsiai su pirmuoju dėmeniu a, e (al, am, an, ar, el, em, en, er), pvz.:  šokja, jra, brsti, ksnis, penas, úostas, láimė, léisti, kálnas, sámtis, ántis, kártis, kélmas, témsta, sénti, vérda.

Tvirtapradžių dvigarsių ai, au, ei, al, am, an, ar, el, em, en, er pirmieji dėmenys pailgėja.

Kairiniu ženklu žymimi tie tvirtapradžiai skiemenys, kurių centrą sudaro dvibalsis ui, tarptautinių žodžių oi, ou, mišrieji dvigarsiai su pirmaisiais dėmenimis i, u (il, im, in, ir, ul, um, un, ur) ir tarptautiniuose žodžiuose vartojami mišrieji dvigarsiai su o, rečiau e (ol, om, on, or, el, em, en, er), jų pirmasis dėmuo bendrinėje kalboje turi būti tariamas trumpas, pvz.:  zùiti, klòunas, sinusòidė, tltas, kmti, tnti, sprti, sùltys, kùmštis, skùndė, kùrti, kòlba, kòmpasas, kònsulas, spòrtas.

Tvirtagaliai skiemenys visada žymimi riestiniù kirčio ženklu (cirkumfleksù) virš vienbalsio ar dvigarsio antrojo dėmens, pvz.: sõdas, knỹgą, gržą, ksti, sniẽgas, liniuõtė, lakas, laũkas, rekia, žvagas, kaštis, skrañdis, vagas, veka, leñtą, señka, skreñda.

Ilgųjų skiemenų priegaidė gali būti nustatoma trimis būdais:

  • remiantis garsine skiemens sandara,
  • pagal taisykles ir kirčiavimo dėsningumus,
  • kai kada reikia pasitikrinti žodyne.

 

§ 5. Norint nustatyti ilgųjų kirčiuotų skiemenų priegaidę, pirmiausia reikia pasižiūrėti, kas sudaro kirčiuotą skiemenį. Remdamiesi tik garsine skiemens sandara galime sukirčiuoti labai daug žodžių. Nesunkiai iš klausos galime nustatyti dvigarsių, kurių pirmasis dėmuo a, e (ai, au, ei ir al, am, an, ar, el, em, en, er), priegaidę.

Jeigu tardami pailginame pirmąjį dvigarsio dėmenį, tada yra tvirtapradė priegaidė, jeigu pirmojo dėmens nepailginame – tvirtagalė. Tvirtapradė priegaidė šiuose skiemenyse žymima dešininiù kirčio ženklu, o tvirtagalė – riestiniù, pvz.: áušti – aũšti, lémpa – lepa (lepti, lepo), láuk – laũk, máudė – maũdė.

 

§ 6. Dvigarsių, kurių pirmieji dėmenys u, i ir tarptautiniuose žodžiuose vartojami dvigarsiai su pirmaisiais dėmenimis o, rečiau e (ui, eu, oi, ou; u, i, o, e + l, m, n, r), priegaidę iš klausos daugelis žmonių (ypač jaunesniosios kartos) sunkiau nustato. Tvirtapradžiai šių dvigarsių dėmenys bendrinėje kalboje turi būti tariami trumpi, todėl jie žymimi kairiniu ženklu.

Daugelis tarmių tvirtapradžius dvigarsius su u, i pailgina, todėl tarminiù tarimù gali remtis tų tarmių atstovai norėdami nustatyti šių skiemenų priegaidę (plg. skirtingą tarimą plkas vikas).

 

§ 7. Vienbalsiai a, e, gavę kirtį, dažniausiai pailgėja ir turi tvirtagalę priegaidę (jie vadinami padėtinio ilgumo balsiais), pvz.: rãsą, vẽda. Jeigu žodžių daryboje ar kaityboje pakinta šių skiemenų sudėtis, pakinta ir priegaidė, pvz.: šãlo – šálti, šáltas; gyvẽno – gyvénti. Išimtis čia tik įvardžiuotinių formų vienaskaitos naudininkas, pvz.: mažájam, brangiájam.

Norint nustatyti, ar a, e yra padėtinio ilgumo, reikia atkreipti dėmesį į du dalykus:

  • jie neturi būti dvigarsio dėmenys,
  • turi būti rašomi ne nosinėmis raidėmis (taip rašomi prigimtinio ilgumo balsiai).

 

§ 8. Kai kada kirčiuotų skiemenų su prigimtinio ilgumo balsiais, rašte žymimais nosinėmis raidėmis, priegaidę galima nustatyti sugretinus giminiškus žodžius, kuriuose tie balsiai kaitaliojasi su mišriaisiais dvigarsiais. Prigimtinio ilgumo balsius turintys skiemenys išlaiko tą pačią priegaidę, kaip ir skiemenys su mišriaisiais dvigarsiais, o dvigarsių priegaidę dažnai galima nustatyti iš klausos, pvz.: sprsti, nes spréndė, ksti, nes kándo.

 

§ 9. Ilgųjų balsių (ir sutaptinių dvibalsių) priegaidę iš klausos daugeliui jau sunkoka nustatyti. Bonifacas Stundžia šiuo atveju siūlo pasiremti liepiamąja nuosaka, kurioje ryškūs tvirtapradės priegaidės tarimo požymiai, pvz.: galima gretinti rýtas ir rýt, ddė ir dk. Jeigu tariama panašiai, tada kirčiuojamas žodis yra tvirtapradis (kaip ir liepiamoji nuosaka), jeigu skirtingai, tada kirčiuojamas žodis tvirtagalis.

Vis dėlto šis gretinimas ne visiems padės. Jei pagal garsinę skiemens sandarą (iš klausos) sunku nustatyti priegaidę, galima remtis keliomis taisyklėmis ar tam tikrų formų ar žodžių kirčiavimo dėsningumais.

  • Jeigu kirčiuotas paskutinis skiemuo, galima taikyti žodžio gale taisyklę.
  • Jeigu kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo, galima pasiremti atvirkštine priešpaskutinio skiemens taisykle, bendraties, įvardžiuotinių ir sangrąžinių formų, dūrinių kirčiavimo dėsningumais.
  • Jeigu kirčiuotas tolesnis skiemuo, nustatant priegaidę galima remtis priešdėlių, dūrinių, priesagų vedinių ar išvestinių veiksmažodžio formų kirčiavimo dėsningumais.

 

§ 10. Žodžio galo kirčiavimo taisyklė. Ilgieji kirčiuoti žodžio galo skiemenys dažniausiai turi tvirtagalę priegaidę, pvz.: giesm, vandu, sakinỹs, graži.

Tvirtapradę priegaidę turi:

  • kirčiuotos naudininkų galūnės, pvz.: gerám, mažems, dienóms. Įsidėmėtina, kad moteriškosios giminės vienaskaitos naudininkas niekada nekirčiuojamas gale, pvz.: pãčiai, vsai, gẽrai (išimtys: anái, kuriái);
  • nekaitomi vienskiemeniai ir daugiaskiemeniai žodžiai (kai kurie iš jų yra trumpiniai): ái (ir a), dár, gál, jéi (plg. jéigu), jóg, kek, tek, kažkek, lýg (plg. lýgiai), nórs, márš, ven (plg. bevardės giminės forma vena), véik, aimán, anót, bevéik, išven, pusiáu, rýt (plg. rýtą), porýt, užporýt, rytój (plg. rytójuje), tiesióg (plg. tiesiógiai), užúot, visái, galóp (plg. galópi), rudenióp, vakaróp, galbt (plg. bti), turbt, žūtbt;
  • sutrumpėjusios formos:
    • bendratys, pvz.: láukt (plg. láukti), rašýt (plg. rašýti), bgt (plg. bgti);
    • liepiamosios nuosakos veiksmažodžiai, pvz.: láuk (plg. láuki), rašýk (plg. rašýki), bk (plg. bki);
    • sangrąžiniai veiksmažodžiai, pvz.: prausiúos (plg. prausiúosi), prauses (plg. prausesi);
  • įvardžiai su baigmeniu -oks: jóks, kóks, tóks, anóks, kažkóks, kitóks, visóks, vienóks;
  • ištiktukai su -ai ir -t, pvz.: matarái, keberiókšt, triókšt.

Įsidėmėtina, kad būsimojo laiko 3 asmens veiksmažodžiai paklūsta žodžio galo taisyklei, pvz.: rašỹs (plg. rašýti), bgs (plg. bgti).

Kai kurių linksnių vartojamos ir sutrumpėjusios formos.

  • Sutrumpėjęs daugiskaitos naudininkas išlaiko tvirtapradę priegaidę, pvz.: laukáms – laukám, širdms – širdm.
  • Sutrumpėję įnagininkai ir vietininkai kirčiuojami pagal žodžio galo taisyklę, t. y. tvirtagališkai, pvz.: širdim – širdi, galvoms – galvõm, šakojè – šakõj, geramè – gera, laukuosè – laukuõs.

Tvirtagališkai kirčiuojamos ir sutrumpėjusios vietininko formos su j, pvz.: dangu, vidu.

 

§ 11. Priešpaskutinio skiemens kirčiavimo taisyklė. Jei priešpaskutinis skiemuo trumpasis arba tvirtagalis, tai kirtis tam tikrose formose nušoka į galą. Tos formos yra:

  • veiksmažodžių esamojo ir būtojo kartinio laiko vienaskaitos pirmasis ir antrasis asmuo, pvz.: šaũkia – šaukiù, šauk; gržta – grįžtù, grįžt; tùpi – tupiù, tup; rãdo – radaũ, rada; rto – ritaũ, rita (plg. veiksmažodžius su tvirtaprade priegaide priešpaskutiniame skiemenyje mýli – mýliu, mýli; bgo – bgau, bgai);
  • linksniuojamųjų žodžių vienaskaitos vardininkas su galūne -a, vienaskaitos įnagininkas su vienskiemene galūne -(i)a, -e, -(i)u, vienaskaitos vietininkas su vienskiemene galūne -e ir daugiskaitos galininkas, pvz.: rañką – rankà, sù rankà, rankàs; gẽrą – gerà, sù gerà, geràs; añtrą – antrà, sù antrà, antràs; rãštas – raštù, raštè, raštùs; gẽras – gerù, gerùs; añtras – antrù, antrùs; glę – gėlè, gėlès; pelis – peiliù, peiliùs; gadį – gaidžiù, gaidžiùs; šaũnų – šauniù, šauniùs; vãgį – vags; inžiniẽrius – inžinieriùs (plg. vardažodžius su tvirtaprade priegaide: šáukštas – šáukštu, šáukšte, šáukštus; pýpkė – pýpke, pýpkes; sáuja– su sáuja, sáujas; prmas – prmu, prmus).

Įsidėmėtina, kad kai kurių vardažodžių, priešpaskutiniame skiemenyje turinčių tvirtapradę priegaidę, vienaskaitos vardininkas su galūne -a ir vienaskaitos vietininkas su vienskiemene galūne -e taip pat kirčiuojamas gale, pvz.: gálvą – galvà (vns. vard.), béržas – beržè (vns. viet.).

Vardažodžio formos, paklūstančios priešpaskutinio skiemens taisyklei

Linksnis Vienaskaitos vardininko galūnės
-a -as -is, -ys -(i)us
vienaskaitos vardininkas rankà, gerà, antrà        
vienaskaitos įnagininkas sù rankà, sù gerà,
sù antrà
raštù, gerù,
antrù
gėlè peiliù, gaidžiù šauniù
vienaskaitos vietininkas   raštè      
daugiskaitos galininkas rankàs, geràs,
antràs
raštùs, gerùs, antrùs gėlès peiliùs, gaidžiùs, vags inžinieriùs, šauniùs

 

Priešpaskutinio skiemens taisykle galima remtis norint nustatyti linksniuojamų ir asmenuojamų žodžių priešpaskutinio skiemens priegaidę. Tada taikome vadinamąją atvirkštinę priešpaskutinio skiemens taisyklę.

Tvirtagalę priegaidę priešpaskutiniame skiemenyje turi tie žodžiai, kurių daugiskaitos galininkas, esamojo ir būtojo kartinio laiko vienaskaitos pirmasis ir antrasis asmuo kirčiuojamas gale, pvz.: krantùs (krantù) – krañtas; sodùs (sodù) – sõdas; vilkùs (vilkù) – vikas; žodžiùs (žodžiù) – žõdis; dgs. gal. altoriùs – vns. vard. altõrius; dienàs (vns. vard. dienà, su dienà) – diẽną; gėlès (su gėlè) – glę; žiūriù, žiūržiri; grįžaũ, grįža – gržo.

Jei minėtos formos kirčiuojamos ne gale, tai jų (ir kitų tame skiemenyje kirčiuotų formų) priegaidė tvirtapradė, pvz.: kálnus (kálnu) – kálnas; linus (linu) – linas; tltus (tltu) – tltas; snus – snų; senas (vns. vard. sena, su sena) – seną; zýles (su zýle) – zýlę; mýliu, mýli – mýli; bgau, bgai – bgo.

 

§ 12. Bendratys gali būti priesaginės ir nepriesaginės. Kirčiuotos bendraties priesagos visada tvirtapradės, pvz.: šienáuti, kūrénti, kentti, maitnti, skaitýti, skrajóti, kirčiúoti.

Jeigu nepriesaginės bendraties šaknyje yra mišrusis dvigarsis ar sudėtinis dvibalsis, priegaidę dažniausiai nustatome iš klausos, pvz.: lukti, keñkti.

Pirminių veiksmažodžių bendraties su ilgaisiais balsiais ar sutaptiniais dvibalsiais priegaidę galima nustatyti remiantis kitų dviejų pagrindinių formų priegaide. Jei bent vienoje (esamojo ir būtojo kartinio laiko 3 asmens) formoje yra tvirtapradė (o jų priegaidę nustatome remdamiesi priešpaskutinio skiemens taisykle), tai ir bendratis turi tvirtapradę priegaidę, pvz.: riẽkti – riẽkia (nes riekiù, riek), riẽkė (nes riekiaũ, rieke), sti – sja (nes sju, sji), sjo (nes sjau, sjai), dúoti – dúoda (nes dúodu, dúodi), dãvė (nes daviaũ, dave), dti – dẽda (nes dedù, ded), djo (nes djau, djai).

Išimtis čia tik veiksmažodžiai, kurių  būtajame kartiniame laike kirčiuotas skiemuo sutrumpėja, jie dažniausiai turi tvirtapradę priegaidę, pvz.: bti (yrà [bna, bva, ẽsti], bùvo), kliti (kliva, kliùvo), griti (griva [grina], griùvo), siti (siùva, siùvo), pti (pva, pùvo), žti (žva [žsta], žùvo), gýti (gỹja, gijo), lýti (lỹja, ljo), šlýti (šlỹja, šljo), rýti (rỹja, rjo), výti (vẽja, vjo).

 

§ 13. Remdamiesi priešpaskutinio skiemens taisykle ir bendraties kirčiavimo dėsningumais galime nustatyti ir kai kurių darinių ar išvestinių veiksmažodžio formų šaknies priegaidę (žinoma, jei tos priegaidės negalime nustatyti pagal garsinę skiemens sandarą), pvz.:

  1. daiktavardžio rašýtojas priegaidę galima nustatyti remiantis bendratimi rašýti (vedinys išlaiko bendraties priesagos tvirtapradę priegaidę); priesaginis veiksmažodis šóktelėti išlaiko pamatinio veiksmažodžio šókti priegaidę. Palyginkite daugiau pavyzdžių: mókslininkas – mókslas, núomininkas – núomą, kójinė – kója, nósinė – nósis, sóstinė – sóstas, rbinė - rbas, pabgėlis – pabgo, mókymas – móko, pišinį – pišė, gvulį – gvas, lgumą - lgus, gdinti – gda, lginti – lgus. Reikia nepamiršti, kad čia gali vykti priegaidžių kaita (metatonija), pvz.: rpintis (plg. rpi), dáilinti (plg. dalų), drsinti (plg. drsų), rkauti (plg. rkti), škauti (plg. šaũkti);
  2. prieveiksmiai drsiai, sóčiai išlaiko būdvardžių priegaidę: drsiai, nes drąsiùs, sóčiai, nes sóčius;
  3. esamojo laiko dúoda, riẽkia (plg. dúodu, dúodi; riekiù, riek) priegaidę išlaiko:
  • dúodantis, riẽkiantis (veikiamasis esamojo laiko dalyvis),
  • dúodamas, riẽkiamas (neveikiamasis esamojo laiko dalyvis),
  • dúodant, riẽkiant (esamojo laiko padalyvis),

     būtojo kartinio laiko bgo, kviẽtė  (plg. bgau, bgai; kviečiaũ, kviete) priegaidę išlaiko:

  • bgęs, kviẽtęs  (veikiamasis būtojo kartinio laiko dalyvis),
  • bgus, kviẽtus  (būtojo kartinio laiko padalyvis);

     bendraties sprsti (plg. spréndė), skaitýti (priesaga) priegaidę išlaiko:

  • sprsdavo, skaitýdavo (būtasis dažninis laikas),
  • sprstų, skaitýtų (tariamoji nuosaka),
  • sprsk, skaitýk (liepiamoji nuosaka),
  • sprsdavęs, skaitýdavęs (veikiamasis būtojo dažninio laiko dalyvis),
  • sprsiantis, skaitýsiantis (veikiamasis būsimojo laiko dalyvis),
  • sprstas, skaitýtas (neveikiamasis būtojo laiko dalyvis),
  • sprsimas, skaitýsimas (neveikiamasis būsimojo laiko dalyvis),
  • sprstinas, skaitýtinas (reikiamybės dalyvis),
  • sprsdamas, skaitýdamas (pusdalyvis),
  • sprsdavus, skaitýdavus (būtojo dažninio laiko padalyvis),
  • sprsiant, skaitýsiant (būsimojo laiko padalyvis).

Įsidėmėti: būsimojo laiko trečiajame asmenyje vyksta priegaidžių kaita (metatonija), pvz.: sprsti – sprs, skaitýti – skaitỹs (šios formos kirčiuojamos pagal žodžio galo taisyklę), nors kiti asmenys išlaiko bendraties priegaidę, pvz.: sprsti – sprsiu, sprsi, skaitýti – skaitýsiu, skaitýsi.

 

§ 14. Kirčiuotas ilgasis priešdėlis (jei juos sudaro ne padėtiniai a, e) dažniausiai yra tvirtapradis, pvz.: núodėmė, pókylis, presaga, prešdėlis, užúomarša, apýsaka, atókvėpis, sžinė, sántaika, sámplaika. Išimtys: ant- (pvz.: añtkapis, añtspaudas, añtplūdis, añtraštė, añtklodė), im- (pvz.: ipilas), in- (pvz.: iñkilas, iñdėlis, iñkaras, iñtarpas), per- daiktavardžiuose, padarytuose iš daiktavardžių (pvz.: pepetė, pekaklis, bet pérvežti, pérskaityti), į- ne daiktavardžiuose (pvz.: strižas, neša, bet lanka, vadas).

a, e veiksmažodžiuose paprastai būna trumpi (pvz.: pàneša, nèneša), o daiktavardžiuose – tvirtagaliai (pvz.: ãpdaras, ãpskritas, ãplankalas, ãtspalvis, ãtbulas, pãmatas, prãvardę, pãrašas, nẽrimas, nẽgandą).

 

§ 15. Dūrinių pirmasis dėmuo paprastai išlaiko pamatinio žodžio priegaidę, pvz.: žedlapis (plg. žedus), žỹgdarbis (plg. žỹgį, nes žygiùs). Jei pirmajame dėmenyje susidaro antrinis samplaikinis dvigarsis, jo priegaidė tvirtapradė, pvz.: gárlaivis (plg. ga-ras), šùndaktaris (plg. šu-nį), geležnkelis (plg. geleži-nis), káržygį (plg. ka-ras), stáltiesė (plg. sta-las).

Dūrinių kirčiuotas ilgasis jungiamasis balsis, išskyrus -(i)a-, turi tvirtapradę priegaidę, pvz.: žemlapis, kalbótyra, dailýraštis, kojgalis, bet gandrãlizdis, šakniãvaisis.

Sudurtinių žodžių antrasis dėmuo dažniausiai turi tvirtagalę priegaidę, pvz.: savanaũdis, bendramõkslis. Išimtys: pelda, rugsjis, rugpjtis, rugiapjtė, šienapjtė.

 

§ 16. Daugiskaitos naudininko taisyklė. Kirčiuota daugiskaitos naudininko galūnė yra tvirtapradė, todėl visose tarmėse šio linksnio kirčiavimas nepakitęs. Dėl to tai gera atrama norint pasitikrinti kai kurių linksnių ar priesagų vedinių, susijusių su daugiskaitos naudininko kirčio vieta, kirčiavimą.

Su daugiskaitos naudininko kirčio vieta sutampa kai kurių kitų linksnių kirčio vieta, pvz.: kaip kirčiuojami žodžiai káulams, darbáms, bùtams, varlms, gerems, kamuoliáms, ten pat kirtį turės ir:

  • daugiskaitos kilmininkas: káulų, darb, bùtų, varli, ger, kamuoli;
  • daugiskaitos įnagininkas: káulais, darbas, bùtais, varlėms, geras, kamuolias;
  • daugiskaitos vietininkas: káuluose, darbuosè, bùtuose, varlėsè, geruosè, kamuoliuosè.

Kai kurių linksnių kirčio vieta iš dalies sutampa su daugiskaitos kilmininko kirčio vieta, pvz.: vienaskaitos vietininkas káule, darbè, butè, varlėjè, geramè, kamuolyjè. Tačiau būtina įsidėmėti, kad žodžių, priešpaskutiniame skiemenyje turinčių trumpąjį kirčiuotą balsį arba tvirtagalę priegaidę, dėl priešpaskutinio skiemens taisyklės vienaskaitos vietininkas su vienskiemene galūne kirčiuojamas gale, nors jų daugiskaitos naudininkas kirtį turi kamiene, todėl žodis butè kirčiuojamas gale (nors plg. bùtams).

Įsidėmėti: niekada nekirčiuojamas vienaskaitos ir daugiskaitos vietininkų dviskiemenių galūnių pirmasis skiemuo, pvz.: gėlėjè, gėlėsè (bet ne gėlje, gėlse).

Linksniai, pagal daugiskaitos naudininko taisyklę kirčiuojami gale

Skaičius Linksnis -a
dienóms,
geróms,
antróms
-as
darbáms,
gerems,
antrems

dėžms                                                
-is, -ys
rašiniáms,
avms      
-(i)us
sūnùms,
gražems  
-i
gražióms                     
Vienaskaita vardininkas, išskyrus -(i)as ir kai kuriuos žodžius su -a dienà, gerà,
antrà
  dėž rašinỹs,
avs
sūnùs,
gražùs
graž
kilmininkas su -s dienõs, gerõs,
antrõs
  dėžs aviẽs sūnaũs,
gražaũs
gražiõs
naudininkas su -(i)am   gerám,
antrám
    gražiám  

įnagininkas su -imi, -umi

      avim sūnum  
vietininkas, išskyrus 2 kirčiuotės žodžius su -e dienojè, gerojè,
antrojè
darbè,
geramè,
antramè
dėžėjè rašinyjè,
avyjè
lietujè,
gražiamè
gražiojè
šauksmininkas su -y, -ie, -au       tinginỹ,
aviẽ
sūnaũ  
Daugiskaita vardininkas, išskyrus -s   darba, ger,
antr
  rašinia    
kilmininkas dien, ger,
antr
darb, ger,
antr
dėži rašini,
avi
sūn,
graži
graži
įnagininkas dienoms,
geroms,
antroms
darbas,
geras,
antras
dėžėms rašinias,
avims
sūnums,
gražias
gražioms
vietininkas dienosè, gerosè,
antrosè
darbuosè,
geruosè,
antruosè
dėžėsè rašiniuosè,
avysè
gražiuosè gražiosè
šauksmininkas su -ai   darba   rašinia    

 

 

§ 17. Kirčiuotės – tai keturi linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo tipai, nustatomi pagal daugiskaitos naudininko ir daugiskaitos galininko kirčio vietą (jei daugiskaitos nėra, tada pagal vienaskaitos įnagininką ir vietininką). Kirčiuočių nuorodos pateikiamos žodynuose. Todėl perpratus kirčiuočių sistemą ir pasižūrėjus į žodyną galima nesunkiai sukirčiuoti visus žodžius, net ir tuos, kuriuos vartojame rečiau ar dėl kurių kirčiavimo abejojame.

Pirmosios kirčiuotės žodžių daugiskaitos naudininkas ir galininkas kirtį turi tame pačiame kamieno skiemenyje, pvz.: káulams, úogoms, pavãsariams, bùlvėms; káulus, úogas, pavãsarius, bùlves. Jeigu tai priešpaskutinis skiemuo, jo priegaidė visada tik tvirtapradė, tolesniame skiemenyje gali būti bet kuri priegaidė ar trumpasis kirčiuotas skiemuo. Tai pastovaus kirčiavimo žodžiai, jie visuose linksniuose išlaiko tą pačią kirčio vietą.

Antrosios kirčiuotės žodžių daugiskaitos naudininko linksnis kirčiuojamas kamiene, o galininkas – galūnėje, pvz.: rãštams, daržẽliams, bùtams, rañkoms, žvãkėms; raštùs, darželiùs, butùs, rankàs, žvakès. Šios kirčiuotės žodžiai kirtį gali turėti tik paskutiniame arba priešpaskutiniame skiemenyje (neskaičiuojant dviskiemenių galūnių, kurios akcentologijoje traktuojamos kaip vienskiemenės). Galūnėje kirčiuojami tik tie linksniai, kurie paklūsta priešpaskutinio skiemens priegaidės taisyklei, t. y. vienaskaitos vardininkas su galūne -a, vienaskaitos įnagininkas su vienskiemene galūne -(i)a, -e, -(i)u, vienaskaitos vietininkas su vienskiemene galūne -e ir daugiskaitos galininkas. Kadangi čia veikia priešpaskutinio skiemens priegaidės taisyklė, tai priešpaskutinis skiemuo gali būti tik trumpasis arba tvirtagalis.

Trečiosios kirčiuotės žodžių daugiskaitos naudininkas kirtį turi galūnėje, o galininkas – kamiene (priešpaskutiniame, trečiajame ar tolesniame nuo galo skiemenyje), pvz.: beržáms 3, traukiniáms 3a, rašiniáms 3b, uždaviniáms 34b; béržus, tráukinius, rãšinius, ùždavinius. Trečiosios kirčiuotės žodžių gali būti kirčiuota galūnė arba kuris nors visada tas pats kamieno skiemuo.

  • Jei kirčiuojama galūnė ir priešpaskutinis skiemuo, žodynuose žymima 3. Priešpaskutiniame skiemenyje visada esti tik tvirtapradė priegaidė, nes šios kirčiuotės žodžiai nepaklūsta priešpaskutinio skiemens priegaidės taisyklei, pvz.: dárbus, žmónas.
  • Jei kirtis persikelia į trečiąjį nuo galo skiemenį, žodynuose žymima 3a arba 3b, pvz.: króvinius 3a; sadinius 3b. Trečiosios kirčiuotės indeksas a rodo tvirtapradę kirčiuoto negalinio skiemens priegaidę, b – tvirtagalę priegaidę arba trumpąjį kirčiuotą skiemenį.
  • Jei kirčiuojamas ketvirtasis skiemuo, žodynuose žymima 34a (nuobodulỹs, núobodulį) arba 34b (uždarumà, ùždarumą).
  • Tolesni skiemenys kirčiuojami retai: paatogrąžỹs 35b, Parudaminỹs 35b, pageležinkel 36b.

Ketvirtosios kirčiuotės žodžių daugiskaitos naudininkas ir galininkas kirtį turi galūnėje, pvz.: daržáms, miškáms, dienóms; daržùs, miškùs, dienàs. Šios kirčiuotės žodžiai gali būti kirčiuojami tik paskutiniame arba priešpaskutiniame skiemenyje (neskaičiuojant dviskiemenių galūnių), priešpaskutinio skiemens priegaidė visada tik tvirtagalė, nes ketvirtosios kirčiuotės žodžiai paklūsta priešpaskutinio skiemens priegaidės taisyklei.

Visų kirčiuočių modeliai pateikti lentelėje. Kad būtų lengviau įsiminti, lentelėje tvirtagalė priegaidė žymima riestiniu ženklu, tvirtapradė – tik dešininiu, o kairinis ženklas žymi trumpąjį skiemenį. Brūkšneliais čia žymimi skiemenys. Įnagininke ir vietininke žodžiai gali turėti dviskiemenes galūnes, todėl lentelėje ten prirašytas dar vienas brūkšnelis.

Kirčiuotės

Kad būtų lengviau perprasti kirčiuotes, sugretinkite tos pačios galūnės visų kirčiuočių daiktavardžių ir būdvardžių pavyzdžius šiose lentelėse.

 -as galūnės daiktavardžių kirčiavimo pavyzdžiai

Linksniai

Ar gauna

kirtį galūnė?

Dviskiemeniai daiktavardžiai Daugiaskiemeniai daiktavardžiai
1 2 3 4 2 3a 3b

Vns. V.

   K.

   N.

   G.

   Įn.

   Vt.

   Š.

–/+

–/+

–/+

káulas

káulo

káului

káulą

káulu

káule

káule

sõdas

sõdo

sõdui

sõdą

sodù

sodè

sõde

kálnas

kálno

kálnui

kálną

kálnu

kalnè

kálne

kẽlias

kẽlio

kẽliui

kẽlią

keliù

kelyjè

kelỹ

sijõnas

sijõno

sijõnui

sijõną

sijonù

sijonè

sijõne

áitvaras

áitvaro

áitvarui

áitvarą

áitvaru

aitvarè

aitvare

ãtvaizdas

ãtvaizdo

ãtvaizdui

ãtvaizdą

ãtvaizdu

atvaizdè

atvaizde

Dgs. V.

   K.

   N.

   G.

   Įn.

   Vt.

   Š.

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

káulai

káulų

káulams

káulus

káulais

káuluose

káulai

sõdai

sõdų

sõdams

sodùs

sõdais

sõduose

sõdai

kalna

kaln

kalnáms

kálnus

kalnas

kalnuosè

kalna

kelia

keli

keliáms

keliùs

kelias

keliuosè

kelia

sijõnai

sijõnų

sijõnams

sijonùs

sijõnais

sijõnuose

sijõnai

aitvara

aitvar

aitvaráms

áitvarus

aitvaras

aitvaruosè

aitvara

atvaizda

atvaizd

atvaizdáms

ãtvaizdus

atvaizdas

atvaizduosè

atvaizda

 

-is, -ys galūnės daiktavardžių kirčiavimo pavyzdžiai

Linksniai

Ar gauna

kirtį galūnė?

Dviskiemeniai daiktavardžiai Daugiaskiemeniai daiktavardžiai
1 2 3 4 2 3a 3b

   V.

   K.

   N.

   G.

   Įn.

   Vt.

   Š.

–/+

–/+

–/+

sámtis

sámčio

sámčiui

sámtį

sámčiu

sámtyje

sámti

žõdis

žõdžio

žõdžiui

žõdį

žodžiù

žõdyje

žõdi

arklỹs

árklio

árkliui

árklį

árkliu

arklyjè

arklỹ

glėbỹs

glbio

glbiui

glbį

glėbiù

glėbyjè

glėbỹ

beržẽlis

beržẽlio

beržẽliui

beržẽlį

berželiù

beržẽlyje

beržẽli

obuolỹs

óbuolio

óbuoliui

óbuolį

óbuoliu

obuolyjè

obuolỹ

paauglỹs

pãauglio

pãaugliui

pãauglį

pãaugliu

paauglyjè

paauglỹ

   V.

   K.

   N.

   G.

   Įn.

   Vt.

   Š.

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

sámčiai

sámčių

sámčiams

sámčius

sámčiais

sámčiuose

sámčiai

žõdžiai

žõdžių

žõdžiams

žodžiùs

žõdžiais

žõdžiuose

žõdžiai

arklia

arkli

arkliáms

árklius

arklias

arkliuosè

arklia

glėbia

glėbi

glėbiáms

glėbiùs

glėbias

glėbiuosè

glėbia

beržẽliai

beržẽlių

beržẽliams

berželiùs

beržẽliais

beržẽliuose

beržẽliai

obuolia

obuoli

obuoliáms

óbuolius

obuolias

obuoliuosè

obuolia

paauglia

paaugli

paaugliáms

pãauglius

paauglias

paaugliuosè

paauglia

 

-a galūnės daiktavardžių kirčiavimo pavyzdžiai

Linksniai

Ar gauna

kirtį galūnė?

Dviskiemeniai daiktavardžiai Daugiaskiemeniai daiktavardžiai
1 2 3 4 2 3a 3b

   V.

   K.

   N.

   G.

   Įn.

   Vt.

   Š.

–/+

–/+

–/+

–/+

úoga

úogos

úogai

úogą

úoga

úogoje

úoga

rankà

rañkos

rañkai

rañką

rankà

rañkoje

rañka

galvà

galvõs

gálvai

gálvą

gálva

galvojè

gálva

klaidà

klaidõs

kladai

kladą

klaidà

klaidojè

klada

merginà

mergnos

mergnai

mergną

merginà

mergnoje

mergna

glūdumà

glūdumõs

gldumai

gldumą

glduma

glūdumojè

glduma

atramà

atramõs

ãtramai

ãtramą

ãtrama

atramojè

atrama

   V.

   K.

   N.

   G.

   Įn.

   Vt.

   Š.

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

úogos

úogų

úogoms

úogas

úogomis

úogose

úogos

rañkos

rañkų

rañkoms

rankàs

rañkomis

rañkose

rañkos

gálvos

galv

galvóms

gálvas

galvoms

galvosè

gálvos

klados

klaid

klaidóms

klaidàs

klaidoms

klaidosè

klados

mergnos

mergnų

mergnoms

merginàs

mergnomis

mergnose

mergnos

gldumos

glūdum

glūdumóms

gldumas

glūdumoms

glūdumosè

gldumos

ãtramos

atram

atramóms

ãtramas

atramoms

atramosè

ãtramos

 

 

galūnės daiktavardžių kirčiavimo pavyzdžiai

Linksniai

Ar gauna

kirtį galūnė?

Dviskiemeniai daiktavardžiai Daugiaskiemeniai daiktavardžiai
1 2 3 4 2 3a 3b

   V.

   K.

   N.

   G.

   Įn.

   Vt.

   Š.

–/+

–/+

–/+

–/+

dróbė

dróbės

dróbei

dróbę

dróbe

dróbėje

dróbe

žvãkė

žvãkės

žvãkei

žvãkę

žvakè

žvãkėje

žvãke

gerkl

gerkls

gérklei

gérklę

gérkle

gerklėjè

gérkle

lėl

lėls

llei

llę

lėlè

lėlėjè

lle

suknẽlė

suknẽlės

suknẽlei

suknẽlę

suknelè

suknẽlėje

suknẽle

rietuv

rietuvs

retuvei

retuvę

retuve

rietuvėjè

retuve

kirmėl

kirmėls

kimėlei

kimėlę

kimėle

kirmėlėjè

kimėle

   V.

   K.

   N.

   G.

   Įn.

   Vt.

   Š.

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

dróbės

dróbių

dróbėms

dróbes

dróbėmis

dróbėse

dróbės

žvãkės

žvãkių

žvãkėms

žvakès

žvãkėmis

žvãkėse

žvãkės

gérklės

gerkli

gerklms

gérkles

gerklėms

gerklėsè

gérklės

llės

lėli

lėlms

lėlès

lėlėms

lėlėsè

llės

suknẽlės

suknẽlių

suknẽlėms

suknelès

suknẽlėmis

suknẽlėse

suknẽlės

retuvės

rietuvi

rietuvms

retuves

rietuvėms

rietuvėsè

retuvės

kimėlės

kirmėli

kirmėlms

kimėles

kirmėlėms

kirmėlėsè

kimėlės

 

-us ir -is daiktavardžių kirčiavimo pavyzdžiai

Linksniai

Ar gauna

kirtį galūnė?

-us daiktavardžiai -is daiktavardžiai
1 2 3 3 4

   V.

   K.

   N.

   G.

   Įn.

   Vt.

   Š.

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

stálčius

stálčiaus

stálčiui

stálčių

stálčiumi

stálčiuje

stálčiau

sùkčius

sùkčiaus

sùkčiui

sùkčių

sùkčiumi

sùkčiuje

sùkčiau

sūnùs

sūnaũs

snui

snų

sūnum

sūnujè

sūnaũ

žvėrs

žvėriẽs

žvriui

žvrį

žvėrim

žvėryjè

žvėriẽ

nakts

naktiẽs

nãkčiai

nãktį

naktim

naktyjè

naktiẽ

   V.

   K.

   N.

   G.

   Įn.

   Vt.

   Š.

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

stálčiai

stálčių

stálčiams

stálčius

stálčiais

stálčiuose

stálčiai

sùkčiai

sùkčių

sùkčiams

sukčiùs

sùkčiais

sùkčiuose

sùkčiai

snūs

sūn

sūnùms

snus

sūnums

sūnuosè

snūs

žvrys

žvėri

žvėrms

žvris

žvėrims

žvėrysè

žvrys

nãktys

nakt

naktms

nakts

naktims

naktysè

nãktys

 

Vyriškosios giminės būdvardžių kirčiavimo pavyzdžiai

Linksniai

Ar

gauna

kirtį galūnė?

-as galūnė

Ar

gauna

kirtį galūnė?

-is galūnė

Ar

gauna

kirtį galūnė?

-us galūnė
3

4

2 4 3 4

   V.

   K.

   N.

   G.

   Įn.

   Vt.

   Š.

–/+

–/+

–/+

júodas

júodo

juodám

júodą

júodu

juodamè

júodas

meñkas

meñko

menkám

meñką

menkù

menkamè

meñkas

–/+

–/+

besakis

besakio

besakiam

besakį

besaikiù

besakiame

besaki

tolèsnis

tolèsnio

tolesniám

tolèsnį

tolesniù

tolesniamè

tolèsni

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

lýgus

lygaũs

lygiám

lýgų

lýgiu

lygiamè

lýgus

panašùs

panašaũs

panašiám

panãšų

panašiù

panašiamè

panašùs

   V.

   K.

   N.

   G.

   Įn.

   Vt.

   Š.

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

juod

juod

juodems

júodus

juodas

juoduosè

juod

menk

menk

menkems

menkùs

menkas

menkuosè

menk

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

besakiai

besakių

besakiams

besaikiùs

besakiais

besakiuose

besakiai

tolesn

tolesni

tolesnems

tolesniùs

tolesnias

tolesniuosè

tolesn

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

lýgūs

lygi

lygems

lýgius

lygias

lygiuosè

lýgūs

panãšūs

panaši

panašems

panašiùs

panašias

panašiuosè

panãšūs

 

Moteriškosios giminės būdvardžių kirčiavimo pavyzdžiai

Linksniai

Ar

gauna 

kirtį galūnė?

-a galūnė

Ar 

gauna

kirtį galūnė?

 galūnė
3 4 3

4

1 2 4

   V.

   K.

   N.

   G.

   Įn.

   Vt.

   Š.

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

kietà

kietõs

ketai

ketą

keta

kietojè

kietà

mažà

mažõs

mãžai

mãžą

mažà

mažojè

mažà

gard

gardžiõs

gárdžiai

gárdžią

gárdžia

gardžiojè

gard

dail

dailiõs

daliai

dalią

dailià

dailiojè

dail

–/+

–/+

apýžalė

apýžalės

apýžalei

apýžalę

apýžale

apýžalėje

apýžalė

beglõbė

beglõbės

beglõbei

beglõbę

beglobè

beglõbėje

beglõbė

gerèsnė

geresns

gerèsnei

gerèsnę

geresnè

geresnėjè

gerèsnė

   V.

   K.

   N.

   G.

   Įn.

   Vt.

   Š.

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

ketos

kiet

kietóms

ketas

kietoms

kietosè

ketos

mãžos

maž

mažóms

mažàs

mažoms

mažosè

mãžos

gárdžios

gardži

gardžióms

gárdžias

gardžioms

gardžiosè

gárdžios

dalios

daili

dailióms

dailiàs

dailioms

dailiosè

dalios

–/+

–/+

–/+

–/+

–/+

apýžalės

apýžalių

apýžalėms

apýžales

apýžalėmis

apýžalėse

apýžalės

beglõbės

beglõbių

beglõbėms

beglobès

beglõbėmis

beglõbėse

beglõbės

gerèsnės

geresni

geresnms

geresnès

geresnėms

geresnėsè

gerèsnės

 

§ 18. Trijų pagrindinių veiksmažodžio formų (bendraties, esamojo laiko trečiojo asmens ir būtojo kartinio laiko trečiojo asmens) kirčiavimas pateikiamas žodynuose, pvz.: tráukti, tráukia, tráukė; vikti, veka, viko; sėdti, sdi, sėdjo. Jų priegaidę galima nustatyti ir iš klausos ar remiantis priešpaskutinio skiemens taisykle. Jeigu kirčiuotoje šaknyje yra mišrusis dvigarsis ar sudėtinis dvibalsis, priegaidę dažniausiai nustatome iš klausos, pvz.: lukti, lukia, lukė; keñkti, keñkia, keñkė.

Esamojo ir būtojo kartinio laiko trečiojo asmens priešpaskutinio skiemens priegaidę galima pasitikrinti žodyne arba nustatyti remiantis atvirkštine priešpaskutinio skiemens taisykle.

  • Tvirtagalę priegaidę priešpaskutiniame skiemenyje turi tie veiksmažodžiai, kurių esamojo ir būtojo kartinio laiko vienaskaitos pirmasis ir antrasis asmuo kirčiuojamas gale, pvz.: žiūriù, žiūr – žiri; grįžaũ, grįža – gržo.
  • Jei minėtos formos kirčiuojamos ne gale, tai jų priegaidė tvirtapradė, pvz.: mýliu, mýli – mýli; bgau, bgai – bgo.

Esamojo ir būtojo kartinio vienaskaitos pirmojo ir antrojo asmens kirčiavimas priklauso nuo trečiojo asmens kirčio vietos ir priegaidės.

  • Jei priešpaskutinis skiemuo trumpasis arba tvirtagalis (žodyne pažymėtas kairiniu, išskyrus dvigarsių pirmuosius dėmenis, arba riestiniu ženklu), tai kirtis veiksmažodžių esamojo ir būtojo kartinio laiko vienaskaitos pirmajame ir antrajame asmenyje nušoka į galą (kilnojamojo kirčio veiksmažodžiai), pvz.: veka – velkù, velk, viko – vilkaũ, vilka. Tokį kirčiavimą lemia priešpaskutinio skiemens kirčiavimo taisyklė.
  • Jeigu priešpaskutinis skiemuo tvirtapradis, tada kirtis ir priegaidė nesikeičia (pastovaus kirčio veiksmažodžiai), pvz.: sdi – sdžiu, sdi.

Esamojo ir būtojo kartinio laiko daugiskaitos formos išlaiko vienaskaitos trečiojo asmens kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: veka – vekame, vekate, viko – vikome, vikote, sdi – sdime, sdite.

Bendratis yra nekaitoma, todėl visada kirčiuojama taip, kaip nurodyta žodyne. Kirčiuotos bendraties priesagos visada tvirtapradės, pvz.: šienáuti, kūrénti, kentti, skaitýti, skrajóti, kirčiúoti.

Pirminių veiksmažodžių bendraties su ilgaisiais balsiais ar sutaptiniais dvibalsiais priegaidę galima nustatyti remiantis kitų dviejų pagrindinių formų priegaide. Jei bent vienoje (esamojo ir būtojo kartinio laiko 3 asmens) formoje yra tvirtapradė (o jų priegaidę nustatome remdamiesi atvirkštine priešpaskutinio skiemens taisykle), tai ir bendratis turi tvirtapradę priegaidę, pvz.:

riẽkti – riẽkia (nes riekiù, riek), riẽkė (nes riekiaũ, rieke),

sti – sja (nes sju, sji), sjo (nes sjau, sjai),

dúoti – dúoda (nes dúodu, dúodi), dãvė (nes daviaũ, dave),

dti – dẽda (nes dedù, ded), djo (nes djau, djai).

Išimtis: veiksmažodžiai, kurių būtajame kartiniame laike kirčiuotas skiemuo sutrumpėja, jie dažniausiai turi tvirtapradę priegaidę, pvz.: bti (yrà [bna, bva, ẽsti], bùvo); siti (siùva, siùvo); gýti (gỹja, gijo), lýti (lỹja, ljo); výti (vẽja, vjo).

Sangrąžiniai veiksmažodžiai kirčiuojami kaip atitinkami nesangrąžiniai, pvz.: mókyti, móko, mókė – mókytis, mókosi, mókėsi.

Kilnojamojo kirčio esamojo laiko veiksmažodžių galūnės visada tvirtapradės, pvz.: prausiúosi, prausesi (plg. trečiąjį asmenį praũsiasi), o būtojo kartinio laiko – tvirtagalės, pvz.: prausiaũsi, prausesi (plg. trečiąjį asmenį praũsėsi).

 

§ 19. Išvestinės veiksmažodžio formos padaromos iš trijų pagrindinių formų ir jų kirčiavimas priklauso nuo tų formų kirčio vietos, priegaidės, kai kada skiemenų skaičiaus ir asmenuotės (arba nuo esamojo laiko trečiojo asmens galūnės). Daugelio išvestinių formų kirčiavimas problemų nekelia.

Išvestinės nepriešdėlinių nesangrąžinių veiksmažodžių formos ir jų kirčiavimas

Pagrindinė forma  Išvestinė forma Kirčiavimas ir pavyzdžiai

Bendratis:

tráukti, vikti, sėdti

Būtasis dažninis laikas išlaiko bendraties kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: tráukdavau, tráukdavai, tráukdavo, tráukdavome, tráukdavote (t. p. vikdavo, sėddavo);
Būsimasis laikas išlaiko bendraties kirčio vietą ir priegaidę, išskyrus trečiojo asmens galinius skiemenis, kurie turi tvirtagalę priegaidę, pvz.: tráuksiu, tráuksi, traũks, tráuksime, tráuksite (t. p. viks, sėds);
Tariamoji nuosaka išlaiko bendraties kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: tráukčiau, tráuktum, tráuktų, tráuktume, tráuktute (t. p. viktų, sėdtų);
Liepiamoji nuosaka išlaiko bendraties kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: tráuk, tráukime, tráukite (t. p. vik, sėdk);
Veikiamosios rūšies dalyvio būtasis dažninis laikas  išlaiko bendraties kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: tráukdavęs, tráukdavusio, tráukdavusiam, tráukdavusį, tráukdavusiu, tráukdavusiame ir t. t. (t. p. vikdavęs, sėddavęs);
Veikiamosios rūšies dalyvio būsimasis laikas  išlaiko bendraties kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: tráuksiąs, tráuksiančio, tráuksiančiam, tráuksiantį, tráuksiančiu, tráuksiančiame ir t. t. (t. p. viksiąs, sėdsiąs); įsidėmėti: tvirtapradė priegaidė negali būti keičiama tvirtagale;
Neveikiamosios rūšies dalyvio būtasis laikas 

a) padaryti iš priesaginės bendraties, išlaiko kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: sėdtas (1 kirčiuotė);

b) padaryti iš pirminės bendraties, yra 3 (jei šaknis tvirtapradė) arba 4 (jei šaknis tvirtagalė) kirčiuotės, pvz.: tráuktas 3, viktas 4; įsidėmėti: dalyviai, padaryti iš veiksmažodžių bendratyje turinčių trumpąjį balsį a, e, tariami su ilguoju balsiu, pvz.: rãstas;

Neveikiamosios rūšies dalyvio būsimasis laikas

a) padaryti iš priesaginės bendraties, išlaiko kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: sėdsimas (1 kirčiuotė);

b) padaryti iš pirminės bendraties, yra 3 kirčiuotės, pvz.: tráuksimas 3a, viksimas 3b;

Reikiamybės dalyvis

a) padaryti iš priesaginės bendraties, išlaiko kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: sėdtinas (1 kirčiuotė);

b) padaryti iš pirminės bendraties, yra 3 kirčiuotės, pvz.: tráuktinas 3a, viktinas 3b;

Pusdalyvis 

a) padaryti iš priesaginės bendraties, išlaiko kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: sėddamas, sėddama, sėddami, sėddamos;

b) padaryti iš pirminės bendraties, turi kilnojamąjį kirtį, pvz.: tráukdamas, traukdamà, traukdam, tráukdamos;

Būtojo dažninio laiko padalyvis išlaiko bendraties kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: tráukdavus, vikdavus, sėddavus;
Būsimojo laiko padalyvis išlaiko bendraties kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: tráuksiant, viksiant, sėdsiant; įsidėmėti: tvirtapradė priegaidė negali būti pakeičiama tvirtagale;
Būdinys

a) padaryti iš priesaginės bendraties, išlaiko kirčio vietą, pvz.: sėdte, sėdtinai;

b) padaryti iš pirminės bendraties, kirčiuojami gale, pvz.: trauktè, trauktina, vilktè, vilktina;

Esamasis laikas:

tráukia, veka, sdi

Veikiamosios rūšies dalyvio esamasis laikas išlaiko esamojo laiko kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: tráukiantis, tráukiančio, tráukiančiam, tráukiantį, tráukiančiu, tráukiančiame ir t. t. (t. p. vekantis, sdintis); apie trumpąsias formas žr. toliau;
Neveikiamosios rūšies dalyvio esamasis laikas

a) padaryti iš priesaginių ir pirminių bei mišriųjų veiksmažodžių, esamojo laiko trečiajame asmenyje turinčių galūnę -o, išlaiko esamojo laiko kirčio vietą, pvz.: dainúojamas, mãtomas;

b) padaryti iš pirminių bei mišriųjų veiksmažodžių, esamojo laiko trečiajame asmenyje turinčių galūnes -a, -i, kirčiuojami pagal 3 kirčiuotę, pvz.: tráukia – tráukiamas, -à 3a; kaba – kabamas, -à 3b; įsidėmėti: šių dalyvių formos turi būti kirčiuojamos pagal 3 kirčiuotės modelį, pvz.: traukiam;

Esamojo laiko padalyvis išlaiko esamojo laiko kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: tráukiant, vekant, sdint;

Būtasis kartinis laikas:

tráukė, viko, sėdjo

Veikiamosios rūšies dalyvio būtasis kartinis laikas išlaiko būtojo kartinio laiko kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: tráukęs, tráukusio, tráukusiam, tráukusį, tráukusiu, tráukusiame ir t. t. (t. p. vikęs, sėdjęs);
Būtojo kartinio laiko padalyvis išlaiko būtojo kartinio laiko kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: tráukus, vikus, sėdjus.

 

Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko trumposios formos:

  • padarytos iš dviskiemenių veiksmažodžių pamatinių formų, atitraukiančių kirtį į priešdėlius (išskyrus per-), kirčiuojamos tvirtagališkai galiniame skiemenyje, pvz.: kalbs, kalb (plg. àpkalba), tiks, tik (plg. pàtiki);
  • padarytos iš dviskiemenių veiksmažodžių pamatinių formų, neatitraukiančių kirčio į priešdėlį, gali būti kirčiuojamos dvejopai – galiniame skiemenyje tvirtagališkai arba šaknyje (išlaikant pamatinės formos priegaidę), pvz.: augs, aug arba áugąs, áugą (plg. išáuga); tyls, tyl arba tỹlįs, tỹlį (plg. patỹli); dvejopai kirčiuojami: ess, es ir ẽsąs, ẽsą;
  • padarytos iš daugiaskiemenių veiksmažodžių (išskyrus turinčius kirčiuotas priesagas -ẽna, -ja, -na), išlaiko pamatinės formos kamieno kirtį ir priegaidę, pvz.: dainúojąs, dainúoją (plg. dainúoja);
  • padarytos iš daugiaskiemenių veiksmažodžių su kirčiuotomis priesagomis -ẽna, -ja, -na, gali būti kirčiuojamos dvejopai – priesagoje (išlaikant pamatinės formos kamieno kirtį ir priegaidę) arba galiniame skiemenyje tvirtagališkai, pvz.: gyvẽnąs, gyvẽną (plg. gyvẽna) arba gyvens, gyven; daljąs, dalją (plg. dalja) arba dalijs, dalij.

 

§ 20. Sangrąžinių nepriešdėlinių veiksmažodžių išvestinių formų kirčiavimas beveik nesiskiria nuo atitinkamų nesangrąžinių veiksmažodžių. Kai kurios sangrąžinių veiksmažodžių formos bendrinėje kalboje nevartojamos: nepriešdėliniai veikiamųjų dalyvių pasitaiko tik vardininko linksniai, o neveikiamųjų sangrąžinių dalyvių vyriškosios ir moteriškosios giminės formos daromos tik iš priešdėlinių veiksmažodžių (vartojama tik bevardė giminė tráukiamasi, tráuktasi).

Išvestinės nepriešdėlinių sangrąžinių veiksmažodžių formos ir jų kirčiavimas

Pagrindinė forma  Išvestinė forma Pavyzdžiai

Bendratis:

tráuktis, viktis

Būtasis dažninis laikas tráukdavosi, vikdavosi
Būsimasis laikas tráuksis (įsidėmėti: sangrąžinių veiksmažodžių 3 asm. metatonijos nepatiria), viksis
Tariamoji nuosaka tráuktųsi, viktųsi
Liepiamoji nuosaka tráukis, vikis
Veikiamosios rūšies dalyvio būtasis dažninis laikas  tráukdavęsis, vikdavęsis
Veikiamosios rūšies dalyvio būsimasis laikas tráuksiąsis, viksiąsis
Pusdalyvis  tráukdamasis, vikdamasis (įsidėmėti: kirtis į galūnę nenukeliamas, plg. mot. g. tráukdamasi)
Būtojo dažninio laiko padalyvis tráukdavusis, vikdavusis
Būsimojo laiko padalyvis tráuksiantis, viksiantis

Esamasis laikas:

tráukiasi, vekasi

Veikiamosios rūšies dalyvio esamasis laikas tráukiąsis, vekąsis (įsidėmėti: kirtis į galūnę nenukeliamas)
Esamojo laiko padalyvis tráukiantis, vekantis

Būtasis kartinis laikas:

tráukėsi, vikosi

Veikiamosios rūšies dalyvio būtasis kartinis laikas tráukęsis, vikęsis
Būtojo kartinio laiko padalyvis tráukusis, vikusis

 

§ 21. Priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimo pavyzdžių galima rasti žodynuose, kitų kirčiavimo dėsningumus reikia įsidėmėti.

Veiksmažodžių su priešdėliu per- visos formos kirčiuojamos tvirtapradiškai priešdėlyje, pvz.: pérnešti, pérneša, pérnešė.

Niekada nekirčiuojamas priešdėlis:

  • priesaginių veiksmažodžių,
  • bendračių,
  • tvirtapradžių veiksmažodžių,
  • o asmenuotės veiksmažodžių (jų esamojo laiko trečiasis asmuo turi galūnę -o).

Priešdėliai kirtį atitraukia esamojo ir (ar) būtojo kartinio laiko formose iš gretimo netvirtapradžio priešpaskutinio skiemens:

  • (i)a asmenuotės (su galūne ) veiksmažodžių būtojo kartinio laiko formose, pvz.: nùpeikė, nèplaukė;
  • esamojo laiko formose, turinčiose šaknyje:
    • trumpąjį ar padėtinio ilgumo balsį, pvz.: sùveda, nèskuta, pàkasa (išskyrus netùri, negãli, nebetùri, nebegãli, betùri, begãli, bet su kitais priešdėliais atitraukia kirtį, pvz.: pturi, šgali);
    • dvigarsius el, em, en, er besikaitaliojančius su il, im, in, ir bei balsiu i, pvz.: àtvelka (plg. atvikti), nùkerpa (plg. nukipti), šskrenda (plg. išskrsti);
    • keli mišrieji a asmenuotės veiksmažodžiai, turintys dvigarsius al, am, an, pvz.: nùgarma, nèkalba, sùskamba.

Įsidėmėti, kad esamojo laiko veiksmažodžiai su galūne -(i)a, turintys tvirtagalę šaknį be balsių kaitos, kirčio į priešdėlį neatitraukia, pvz.: neplaũkia (neplaũkti, nèplaukė).

Priešdėliniai sangrąžiniai veiksmažodžiai kirčiuojami kaip ir nesangrąžiniai priešdėliniai veiksmažodžiai. Jeigu nesangrąžinis veiksmažodis kirtį turi priešdėlyje, tai sangrąžinis veiksmažodis bus kirčiuojamas sangrąžos dalelytėje, pvz.: susveda (plg. sùveda), nesskuta (plg. nèskuta), paskasa (plg. pàkasa), atsvelka (plg. àtvelka), neskerpa (plg. nèkerpa), suskalba (plg. sùkalba). Tik priešdėlis per- kirtį visada išlaiko, pvz.: pérsiveda (plg. pérveda), pérsikasa (plg. pérkasa).

 

§ 22. Išvestinės priešdėlinių veiksmažodžių formos žodynuose nenurodomos, reikia atsiminti šių formų kirčiavimo dėsningumus.

Kadangi priešdėlinių veiksmažodžių bendratis kirčiuojama šaknyje, išskyrus su priešdėliu per-, tai ir iš jos padarytos išvestinės formos kirtį turi kamiene (išskyrus neveikiamosios rūšies dalyvio būtąjį laiką), pvz.: nevikti – nevikdavo, neviks, neviktų, nevik, nevikdavęs, neviksiąs ir t. t. 

Priešdėliniai neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyviai kirčiuojami dvejopai:

  • Pastoviai (kaip ir atitinkami nepriešdėliniai dalyviai, t. y. pagal pirmąją kirčiuotę) kirčiuojami dalyviai, padaryti iš priesaginių bendračių, pvz.: nematýti – nematýtas, -a (plg. matýtas, -a).
  • Nepastovų kirtį turi dalyviai, padaryti iš nepriesaginių bendračių. Jie kirčiuojami pagal 3 kirčiuotę (jei bendratis tvirtapradė) arba 3b (jei bendraties šaknis tvirtagalė arba trumpoji). 3 kirčiuotės dalyviai kirčio į priešdėlį nenukelia, o 3b kirtį turi galūnėje arba priešdėlyje, pvz.:  neláukti – neláuktas, -à 3, apskùsti – àpskustas, -à 3b, nupiẽšti – nùpieštas, -à 3b.

esamojo laiko padarytos formos gali atitraukti kirtį į priešdėlį. Priešdėliniai veikiamieji esamojo laiko dalyviai išlaiko veiksmažodžio pagrindinės formos (esamojo laiko) kirčio vietą ir priegaidę, t. y. jei kirtį atitraukia esamojo laiko forma, tai ir dalyvis bus kirčiuojamas priešdėlyje, pvz.: nèkalba – nèkalbantis, -i, neskélbia – neskélbiantis, -i.

Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai, padaryti iš kirčio nenukeliančių esamojo laiko veiksmažodžių, kirčiuojami kaip ir atitinkami nepriešdėliniai veiksmažodžiai, pvz.: negyvẽna – negyvẽnamas, -a 1, nemýli – nemýlimas, -à 3a. Dalyviai, padaryti iš kirtį esamajame laike nukeliančių veiksmažodžių, kirčiuojami pagal 34b kirčiuotę, t. y. kai kurie linksniai kirčiuojami priešdėlyje, pvz.: nèveda – nèvedamas, -à 34b, kasa – kasamas, -à 34b.

Esamojo laiko padalyviai taip išlaiko pagrindinės formos kirčio vietą ir priegaidę, jei kirtį atitraukia esamojo laiko forma, tai ir padalyvis bus kirčiuojamas priešdėlyje pvz.: neskélbia – neskélbiant, àtneša – àtnešant.

Skirtingai nei esamojo laiko, priešdėliniai būtojo kartinio laiko padalyviai, išskyrus tuos, kurie padaryti iš veiksmažodžių su priešdėliu per-, kirčio į priešdėlį niekada nenukelia (net jei pagrindinė būtojo kartinio laiko forma kirčiuojama priešdėlyje), pvz.: išbãrus (plg. šbarė), išnẽšus (plg. šnešė).

Išvestinės priešdėlinių veiksmažodžių formos ir jų kirčiavimas

Pagrindinė forma  Išvestinė forma Kirčiavimas ir pavyzdžiai

Bendratis:

netráukti,

pértraukti, nevikti,

pasėdti, atplaũkti

Būtasis dažninis laikas išlaiko pamatinės formos kirčio vietą, pvz.: netráukdavo, pértraukdavo, nevikdavo, pasėddavo, atplaũkdavo;
Būsimasis laikas išlaiko pamatinės formos kirčio vietą (3 asm. metatonija), pvz.: netráuksiu, netraũks; pértrauksiu, pértrauks; neviksiu, neviks; pasėdsiu, pasėds; atplaũksiu, atplaũks;
Tariamoji nuosaka išlaiko pamatinės formos kirčio vietą, pvz.: netráuktų, pértrauktų, neviktų, pasėdtų, atplaũktų;
Liepiamoji nuosaka išlaiko pamatinės formos kirčio vietą, pvz.: netráuk, pértrauk, nevik, pasėdk, atplaũk;
Veikiamosios rūšies dalyvio būtasis dažninis laikas  išlaiko pamatinės formos kirčio vietą, pvz.: netráukdavęs, pértraukdavęs, nevikdavęs, pasėddavęs, atplaũkdavęs;
Veikiamosios rūšies dalyvio būsimasis laikas  išlaiko pamatinės formos kirčio vietą, pvz.: netráuksiąs, pértrauksiąs, neviksiąs, pasėdsiąs, atplaũksiąs;
Neveikiamosios rūšies dalyvio būtasis laikas 

a) su priešdėliu per- kirčiuojami priešdėlyje, pvz.: pértrauktas (1 kirčiuotė);

b) padaryti iš priesaginės bendraties, išlaiko kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: pasėdtas (1 kirčiuotė);

c) kiti yra 3 (jei šaknis tvirtapradė) arba 3b (jei šaknis tvirtagalė arba trumpa) kirčiuotės (pastarųjų kirtis kai kuriuose linksniuose nukeliamas į priešdėlį), pvz.: netráuktas 3, nèvilktas 3b, àtplauktas 3b;

Neveikiamosios rūšies dalyvio būsimasis laikas

a) su priešdėliu per- kirčiuojami priešdėlyje, pvz.: pértrauksimas (1 kirčiuotė);

b) padaryti iš priesaginės bendraties, išlaiko kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: pasėdsimas (1 kirčiuotė);

b) kiti yra 3 kirčiuotės (kirtis į priešdėlį nenukeliamas), pvz.: netráuksimas 3a, neviksimas 3b, atplaũksimas 3b;

Reikiamybės dalyvis

a) su priešdėliu per- kirčiuojami priešdėlyje, pvz.: pértrauktinas (1 kirčiuotė);

b) padaryti iš priesaginės bendraties, išlaiko kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: pasėdtinas 1;

c) kiti yra 3 kirčiuotės (kirtis į priešdėlį nenukeliamas), pvz.: netráuktinas 3a, neviktinas 3b, atplaũktinas 3b;

Pusdalyvis 

a) su priešdėliu per- kirčiuojami priešdėlyje, pvz.: pértraukdamas;

b) padaryti iš priesaginės bendraties, išlaiko kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: pasėddamas, pasėddama;

b) kiti turi kilnojamąjį kirtį (bet ne priešdėlyje), pvz.: netráukdamas, netraukdamà, netraukdam, netráukdamos (t. p. nevikdamas, atplaũkdamas);

Būtojo dažninio laiko padalyvis išlaiko pamatinės formos kirčio vietą, pvz.: netráukdavus, pértraukdavus, nevikdavus, pasėddavus, atplaũkdavus;
Būsimojo laiko padalyvis išlaiko pamatinės formos kirčio vietą, pvz.: netráuksiant, pértrauksiant, neviksiant, pasėdsiant, atplaũksiant;

Esamasis laikas:

netráukia,

pértraukia, nèvelka,

pasdi, atplaũkia

Veikiamosios rūšies dalyvio esamasis laikas išlaiko esamojo laiko kirčio vietą, pvz.: netráukiantis, pértraukiantis, nèvelkantis, pasdintis, atplaũkiantis;
Neveikiamosios rūšies dalyvio esamasis laikas

a) su priešdėliu per- kirčiuojami priešdėlyje, pvz.: pértraukiamas 1;

b) padaryti iš kirčio nenukeliančių veiksmažodžių, kirčiuojami kaip ir nepriešdėliniai veiksmažodžiai, pvz.: netráukiamas 3a, pasdimas 3a, atplaũkiamas 3b;

c) padaryti iš kirtį nukeliančių veiksmažodžių, kirčiuojami pagal 34b kirčiuotę, pvz.: nèvelkamas;

Esamojo laiko padalyvis išlaiko esamojo laiko kirčio vietą ir priegaidę, pvz.: netráukiant, pértraukiant, nèvelkant, pasdint, atplaũkiant;

Būtasis kartinis laikas:

netráukė,

pértraukė, neviko,

pasėdjo, àtplaukė

Veikiamosios rūšies dalyvio būtasis kartinis laikas kirčio į priešdėlį niekada nenukelia, išskyrus per-, pvz.: netráukęs, pértraukęs, nevikęs, pasėdjęs, atplaũkęs;
Būtojo kartinio laiko padalyvis kirčio į priešdėlį niekada nenukelia, išskyrus per-, pvz.: netráukus, pértraukus, nevikus, pasėdjus, atplaũkus.

 

Priešdėlinės veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko trumposios formos (išskyrus su priešdėliu pér-, kurios visada kirtį turi priešdėlyje, pvz.: péraugąs, péraugą) kirčiuojamos taip pat kaip nepriešdėlinės, pvz.: apkalbs, apkalb (plg. kalbs, kalb); suaugs, suaug (plg. augs, aug) arba suáugąs, suáugą (plg. áugąs, áugą); apdainúojąs, apdainúoją (plg. dainúojąs, dainúoją); išgyvẽnąs, išgyvẽną (plg. gyvẽnąs, gyvẽną) arba išgyvens, išgyven (plg. gyvens, gyven).

Sangrąžinių priešdėlinių veiksmažodžių išvestinės formos taip pat išlaiko pagrindinės formos (su priešdėliu ir sangrąžos dalelyte) kirčio vietą ir priegaidę, išskyrus minėtus neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvius ir būtojo kartinio laiko padalyvius, padarytus iš kirtį į priešdėlį nukeliančių veiksmažodžių, pvz.: nusipiẽšti – nuspieštas, -à 3b, išsnešė – išsinẽšus.

 

§ 23. Prieveiksmių ir nekaitomųjų kalbos dalių kirčiavimą galima pasitikrinti žodyne. Dažnai juos galima sukirčiuoti remiantis žodžio galo taisykle ar pamatinių žodžių kirčiavimu.

Prieveiksmių su formantu -(i)ai kirčio vieta sutampa su pamatinio žodžio daugiskaitos naudininko kirčio vieta: apsukrems – apsukria, laimngiems – laimngai, nevỹkusiems – nevỹkusiai, įtemptems – įtempta, baltems – balta, pigems – pigia.

  Išimtys:

  • ne skonį žymintys prieveiksmiai, padaryti iš dviskiemenių būdvardžių su galūne -us, šaknyje turinčių ilgąjį balsį ar dvigarsį, pvz.: ryškems (ryškùs) – rỹškiai, drąsems (drąsùs) – drsiai, irzlems (irzlùs) – izliai, daugelio skonio prieveiksmių kirčio vieta sutampa su pamatinio žodžio daugiskaitos naudininko: gardžia (plg. gardems), karčia (plg. kartems), riebia (plg. riebems), sūria (plg. sūrems), rūgščia (plg. rūgštems), saldžia (plg. saldems);
  • gretai (nors greitems), negiamai (nors neigiamems), suprañtamai (nors suprantamems), tiñkamai (nors tinkamems), neišvéngiamai (nors neišvengiamems), mrštamai (nors mirštamems), nusikal̃stamai (nors nusikalstamems), prienamai (nors prieinamems), rekiamai (nors reikiamems).

Daug prieveiksmių galima kirčiuoti dvejopai: ankstývai ir ankstyva, įdomia ir įdõmiai, malonia ir malõniai, nepadoria ir nepadõriai, padoria ir padõriai, paslaugia ir paslaũgiai, patogia ir patõgiai, pavydžia ir pavỹdžiai, sąmojngai ir są́mojingai, sąmonngai ir są́moningai, sąžinngai ir są́žiningai, teisė́tai ir téisėtai, tolydžia ir tolỹdžiai ir kt.

Kai kurių prieveiksmių ir nekaitomųjų klabos dalių kirčiavimas

Pogrupis Pavyzdžiai
Tvirtagalis paskutinis skiemuo kitadõs, visadõs; kitap, antrap, bet niẽkaip, štaip; teñ, šeñ; vl, kodl, todl; aukštỹn, žemỹn; paeiliu, pakeliu, pasku, bet apliñkui, artipiniui, lgainiui, pãskui, pùsvelčiui, véltui, kõl, tõl, šiõl; kitu, visu, svetu, bet niẽkur; añt, anta, apiẽ, apliñk, a, arčiaũ, artỹn, aukščiaũ, be, beñt, dl, , idañt, i, jaũ, juõ, ka, kap, kuõ…tuõ, liñk, n, nebeñt, ne, nejaũ, nuõ, õ, pale, pe, pirmiaũ, põ, prõ, priẽ, priẽš, šta, tačiaũ, tap, tap, tiẽs, tikta, toliaũ, vidurỹ, vl, viš, viršu, võs, žemiaũ; laukañ; dešinn, kairn; šaliñ; lygiõm, tyčiõm, tuščiõm.
Tvirtapradis paskutinis skiemuo kek, tek, šek, bet štiek; galóp, vakaróp, vasaróp; anót, bevéik, dár, gál, jéi, jóg, lýg, nórs, pusiáu, užúot, ven; ilgám, trumpám.
Trumpasis paskutinis skiemuo kadà, tadà, visadà, niekadà, ganà, gretà, staigà, bet týčia, netýčia (iš netýčių), kamè, ankst, anà, arbà, art, aurè, bè, bemàž, bèt, čià, dėkà, gretà, š, t, jùk, kàd, lg, nè, nès, nèt, netol, pasàk, pirmà, pàs, pàt, sù, sulg, šalià, tè, tk, ùž, užù, užtàt, và, vs, kartù, vargù.