Pagalba

Programą sudaro trys pagrindinės dalys: 1) fonetikos ir tarties, 2) kirčiavimo ir 3) žodynas. Pirmosios dvi dalys dar skaidomos į pagrindų ir įgūdžių tobulinimo poskyrius. Tokią struktūrą lėmė galimas programos vartotojas.

Pagrindų skyriais gali naudosis kitakalbiai, besimokantys lietuvių kalbos ir jau gebantys skaityti lietuviškai, ir gimtakalbiai moksleiviai. Šie skyriai sudaryti lygių principu (nuo pamatinių, elementarių dalykų iki sudėtingesnių). Toks principas labai parankus ir kitakalbiams, ir moksleiviams, norintiems žinių ir įgūdžių įgyti nuosekliai. Todėl pagrindų skyriuose, ypač pirmajame lygyje, pateikiami tik elementarūs dalykai, užduotys nesudėtingos, tekstai, eilėraščiai lengvai suprantami.

Fonetikos ir tarties pagrindų pirmojo lygio poskyryje supažindinama su garso ir raidės santykiu, svarbiausiomis lietuvių kalbos garsų ypatybėmis, antrojo lygio poskyryje aptariami garsai ir jų tarimo ypatumai rišlioje kalboje, trečiojo lygio poskyryje apibendrinama visa garsų sistema, pateikiami transkripcijos principai.

Kirčiavimo pagrindų skyriuje didžiausias dėmesys skiriamas kirčio vietai nustatyti, t. y. kirčiuoti kalbant, o ne raštu sužymėti kirčio ženklus. Todėl čia nėra taisyklių ar dėsningumų, kuriais remiantis nustatoma priegaidė (jei tai neturi įtakos kirčio šokinėjimui). Dėl šios priežasties neaptariama žodžio galo taisyklė, priešdėlių, dūrinių kirčiavimas. Pirmojo lygio poskyryje supažindinama su kirčiu, priegaidėmis, jų žymėjimu, lengvesniais priegaidžių atpažinimo atvejais, kurie būtini kirčio vietai nustatyti. Antrajame poskyryje mokomasi priešpaskutinio skiemens taisyklės ir kirčiuočių. Trečiajame poskyryje aptariami kai kurių kalbos dalių kirčiavimo dėsningumai.

Įgūdžių skyriai parengti taip, kad jais galėtų naudotis tie, kurie jau turi pagrindų (gerai mokantys lietuvių kalbą kitakalbiai, lietuviai studentai ir kt.). Jeigu kurie nors dalykai šiuose skyriuose ne visai aiškūs, jaučiamos spragos, galima greitai peržvelgti reikiamus pagrindų skyrius ir pasikartoti.

Fonetikos ir tarties įgūdžių skyriuje, remiantis tarptautinės fonetikos asociacijos siūlomais principais, supažindinama su lietuvių kalbos balsių ir priebalsių sistema ir jos vieta pasaulio kalbų kontekste. Čia pristatomos ir konkrečių garsų artikuliacinės ypatybės. Rengiant animuotą dalį daugiausiai remtasi Antano Pakerio vadovėliu „Lietuvių bendrinės kalbos fonetika“ ir ten teikiamomis garsų tarimo schemomis bei ypatybių aprašais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėl techninių galimybių liežuvio lietimosi prie gomurio vizualizacija ne visai atspindi realią jo padėtį, nes, pasirinkus vaizduoti profilį, neįmanoma parodyti liežuvio lietimosi prie gomurio pakraščių bei šoninių dantų ir plyšio orui skverbtis. Ne visai tikslus yra balso stygų vaizdavimas. Kad būtų galima matyti jų vibraciją, pavaizduotos ovalo formos, nors iš profilio matytume beveik horizontalią liniją. Sunku ištarti pavienius dusliuosius priebalsius, todėl jie ištarti šiek tiek virpinant balso stygas. Pavieniai dvigarsiai animuotoje dalyje tariami kaip artimesni tvirtagaliams. 

Kirčiavimo įgūdžių poskyryje galima rasti kirčiavimo taisyklių sąvadą ir treniruoklį, kuriuo remiantis galima mokytis praktinio kirčiavimo. Rengiant šį treniruoklį, pasinaudota „Praktinio kirčiavimo treniruoklio“ (autoriai S. Daniūnienė, V. Mauricaitė, V. Kavaliauskas, A. Pakerys) principais. Vartotojui, norinčiam tobulinti kirčiavimo įgūdžius, pateikiami trys tos pačios žodžio formos kirčiavimo pasirinkimai (vienas taisyklingas, du netaisyklingi). Iš jų vartotojas turi  pasirinkti vieną ir jį pažymėti. Treniruoklyje yra ir variantiškai kirčiuojamų žodžių, tačiau užduotyje pateikiamas tik vienas variantas. Treniruoklio bazę sudaro beveik penki tūkstančiai dažniausiai vartojamų bendrinių žodžių formų. Šie žodžiai rinkti iš Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre parengto vieno milijono anotuoto „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“.

Rengiant teorinę medžiagą remtasi įvairių tarties, fonetikos ir akcentologijos vadovėlių, mokomųjų knygų medžiaga, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijomis. Dėl elektroninės pateikimo formos taisykles stengtasi rašyti kuo glausčiau, vengta ilgesnių samprotavimų dėl realios vartosenos polinkių.

Žodžiai (jeigu reikia) skiemenuojami remiantis fonologinio skiemens ribų nustatymo principais. 

Trečiąją dalį – žodyną – sudaro tie patys žodžiai, kurie naudojami ir kirčiavimo treniruoklyje. Žodyne žodžiai pateikti ne tik įprasta rašyba, sukirčiuoti, bet ir transkribuoti tarptautinės fonetinės abėcėlės rašmenimis, su kuriais programos vartotojai supažindinami fonetikos ir tarties skyriuje. Žodžiai įgarsinti. Žodyne yra ir kirčiavimo variantų, jie traktuojami kaip lygiaverčiai, žodyne pažymėti simboliu „v“. Linksniuojamiesiems žodžiams „v“ rašomas už kirčiuotės simbolio. Nemažai prieveiksmių su -(i)ai kirčiuojami variantiškai, dalis jų gali sutapti su būdvardžių moteriškosios giminės vienaskaitos naudininku, pavyzdžiui, sžiningai. Tokiais atvejais „v“ rašomas prieš kirčiuotės simbolį. Prie kiekvieno žodžio pridedama gramatinių požymių sutrumpinimų. Leksinė žodžių reikšmė paprastai aiškinama tik tada, kai vienodai rašomi žodžiai (homografai) skiriasi ir kirčiavimu, pavyzdžiui, pakláusė „paklausti“, paklause „paklausyti“. Homoformų kirčiuotės, variantai ir morfologiniai požymiai atskiriami kabliataškiu. Nelinksniuojamų homoformų atveju vietoj kirčiuotės skaitmens rašomas brūkšnys. 

Žodynas gali būti naudojamas ne tik kirčiavimo pratyboms, bet ir norint pasitikrinti dažniausių žodžių kirčiavimą ir tarimą.  

Programos rengėjai bus dėkingi už Jūsų atsiliepimus, siūlymus ir pastabas. Prašome rašyti asta.kazlauskiene[ETA]vdu.lt.