Lietuvių kalbos garsų ypatybės

Kalbos padargai

Balsiai Priešakiniai Užpakaliniai Kintamieji Priebalsiai Sprogstamieji
Kietieji Duslieji Skardieji
Abilūpiniai p b
Liežuvio priešakiniai dantiniai t d
Liežuvio užpakaliniai gomurio užpakaliniai k ɡ
Minkštieji Duslieji Skardieji
Abilūpiniai
Liežuvio priešakiniai dantiniai
Liežuvio viduriniai gomurio viduriniai ɡʲ
Pučiamieji Sklandieji Afrikatos Dvigarsiai Dvibalsiai Mišrieji dvigarsiai
Sprogstamieji

Priebalsių tarimo vieta nustatoma pagal tai, kurioje vietoje aktyvieji ir pasyvieji kalbos padargai sudaro kliūtį. Todėl, apibūdinant priebalsius pagal šį požymį, nurodomi du kalbos padargai – aktyvusis ir pasyvusis.

  • Tariant abilūpinius priebalsius, apatinė lūpa prisiglaudžia prie viršutinės.

  • Tariant liežuvio priešakinius dantinius priebalsius, liežuvio galiukas prisispaudžia prie priekinių viršutinių dantų.

  • Tariant liežuvio vidurinius gomurio vidurinius priebalsius, liežuvio vidurinė dalis prisiglaudžia prie kietojo gomurio vidurio.

  • Tariant liežuvio užpakalinius gomurio užpakalinius priebalsius, liežuvio užpakalinė dalis prisispaudžia prie minkštojo gomurio.


Pagal balso stygų veiklą priebalsiai skirstomi į:

  • dusliuosius, kuriuos tariant balso stygos būna prasiskleidusios ir oras jų nevirpina;

  • skardžiuosius, kuriuos tariant balso stygos būna suartėjusios ir oras jas virpina.


Priebalsiai pagal liežuvio vidurinės dalies pakilimą skirstomi į:

  • minkštuosius, kuriuos tariant liežuvio vidurinė dalis šiek tiek pakyla kietojo gomurio link, plačiai liečia jo kraštus;
  • kietuosius, kuriuos tariant liežuvis papildomai nepakyla.