| Kietieji | Duslieji | Skardieji |
| Lūpų dantiniai | f | |
| Liežuvio priešakiniai dantiniai | s | z |
| Liežuvio priešakiniai alveoliniai / postalveoliniai | ʃ | ʒ |
| Liežuvio užpakaliniai gomurio užpakaliniai | x | ɣ |
| Minkštieji | Duslieji | Skardieji |
| Lūpų dantiniai | fʲ | |
| Liežuvio priešakiniai dantiniai | sʲ | zʲ |
| Liežuvio priešakiniai alveoliniai / postalveoliniai | ʃʲ | ʒʲ |
| Liežuvio viduriniai gomurio viduriniai | xʲ | ɣʲ |
Priebalsių tarimo vieta nustatoma pagal tai, kurioje vietoje aktyvieji ir pasyvieji kalbos padargai sudaro kliūtį (siaurą plyšį). Todėl, apibūdinant priebalsius pagal šį požymį, nurodomi du kalbos padargai – aktyvusis ir pasyvusis.
Tariant lūpų dantinius priebalsius, apatinė lūpa priartėja prie priekinių viršutinių dantų.
Tariant liežuvio priešakinius dantinius priebalsius, liežuvio galiukas priartėja prie priekinių viršutinių dantų.
Tariant liežuvio priešakinius alveolinius priebalsius, liežuvio galiukas priartėja prie alveolių.
Tariant liežuvio priešakinius postalveolinius priebalsius, liežuvio galiukas priartėja prie kietojo gomurio dalies netoli alveolių. Tačiau riba tarp alveolinių ir postalveolinių priebalsių nėra ryški.
Tariant liežuvio vidurinius gomurio vidurinius priebalsius, liežuvio vidurinė dalis priartėja prie kietojo gomurio vidurio.
Tariant liežuvio užpakalinius gomurio užpakalinius priebalsius, liežuvio užpakalinė dalis priartėja prie minkštojo gomurio.
Pagal balso stygų veiklą priebalsiai skirstomi į:
dusliuosius, kuriuos tariant balso stygos būna prasiskleidusios ir oras jų nevirpina;
skardžiuosius, kuriuos tariant balso stygos būna suartėjusios ir oras jas virpina.
Priebalsiai pagal liežuvio vidurinės dalies pakilimą skirstomi į: