Lietuvių kalbos garsų ypatybės

Afrikatų tarimo vieta nustatoma pagal tai, kurioje vietoje aktyvieji ir pasyvieji kalbos padargai sudaro kliūtį. Todėl, apibūdinant afrikatas pagal šį požymį, nurodomi du kalbos padargai – aktyvusis ir pasyvusis.

• Tariant liežuvio priešakines dantines afrikatas, liežuvio galiukas prisispaudžia prie priekinių viršutinių dantų.

• Tariant liežuvio priešakines alveolines afrikatas, liežuvio galiukas prisispaudžia prie alveolių.

• Tariant liežuvio priešakines postalveolines afrikatas, liežuvio galiukas priartėja prie kietojo gomurio dalies netoli alveolių. Tačiau riba tarp alveolinių ir postalveolinių afrikatų nėra ryški.

Pagal balso stygų veiklą afrikatos skirstomos į:

• dusliąsias, kurias tariant balso stygos būna prasiskleidusios ir oras jų nevirpina;

• skardžiąsias, kurias tariant balso stygos būna suartėjusios ir oras jas virpina.

Afrikatos pagal liežuvio vidurinės dalies pakilimą skirstomos į:

• minkštąsias, kurias tariant liežuvio vidurinė dalis šiek tiek pakyla kietojo gomurio link, plačiai liečia jo kraštus;
• kietąsias, kurias tariant liežuvis papildomai nepakyla.