Lietuvių kalbos garsų ypatybės

Kalbos padargai

Balsiai Priešakiniai Užpakaliniai Kintamieji Priebalsiai Sprogstamieji Pučiamieji Sklandieji
Kietieji Minkštieji
Abilūpiniai m
Lūpų dantiniai ʋ ʋʲ
Liežuvio priešakiniai dantiniai n
l
Liežuvio priešakiniai alveoliniai r
Liežuvio viduriniai gomurio viduriniai j
Afrikatos Dvigarsiai Dvibalsiai Mišrieji dvigarsiai
Sklandieji

Priebalsių tarimo vieta nustatoma pagal tai, kurioje vietoje aktyvieji ir pasyvieji kalbos padargai sudaro kliūtį. Todėl, apibūdinant priebalsius pagal šį požymį, nurodomi du kalbos padargai – aktyvusis ir pasyvusis.

  • Tariant abilūpinius priebalsius, apatinė lūpa prisiglaudžia prie viršutinės.

  • Tariant lūpų dantinius priebalsius, apatinė lūpa priartėja prie priekinių viršutinių dantų.

  • Tariant liežuvio priešakinius dantinius priebalsius, liežuvio galiukas prisispaudžia prie priekinių viršutinių dantų.

  • Tariant liežuvio priešakinius alveolinius priebalsius, liežuvio galiukas prisispaudžia prie alveolių.

  • Tariant liežuvio vidurinius gomurio vidurinius priebalsius, liežuvio vidurinė dalis priartėja prie kietojo gomurio vidurio.


Pagal balso stygų veiklą sklandieji priebalsiai yra skardūs.


Priebalsiai pagal liežuvio vidurinės dalies pakilimą skirstomi į:

  • minkštuosius, kuriuos tariant liežuvio vidurinė dalis šiek tiek pakyla kietojo gomurio link, plačiai liečia jo kraštus;
  • kietuosius, kuriuos tariant liežuvis papildomai nepakyla.