Lietuvių kalbos garsų ypatybės

Priebalsių tarimo vieta nustatoma pagal tai, kurioje vietoje aktyvieji ir pasyvieji kalbos padargai sudaro kliūtį. Todėl, apibūdinant priebalsius pagal šį požymį, nurodomi du kalbos padargai – aktyvusis ir pasyvusis.

• Tariant abilūpinius priebalsius, apatinė lūpa prisiglaudžia prie viršutinės.

• Tariant liežuvio priešakinius dantinius priebalsius, liežuvio galiukas prisispaudžia prie priekinių viršutinių dantų.

• Tariant liežuvio vidurinius gomurio vidurinius priebalsius, liežuvio vidurinė dalis prisiglaudžia prie kietojo gomurio vidurio.

• Tariant liežuvio užpakalinius gomurio užpakalinius priebalsius, liežuvio užpakalinė dalis prisispaudžia prie minkštojo gomurio.

Pagal balso stygų veiklą priebalsiai skirstomi į:

• dusliuosius, kuriuos tariant balso stygos būna prasiskleidusios ir oras jų nevirpina;

• skardžiuosius, kuriuos tariant balso stygos būna suartėjusios ir oras jas virpina.

Priebalsiai pagal liežuvio vidurinės dalies pakilimą skirstomi į:

• minkštuosius, kuriuos tariant liežuvio vidurinė dalis šiek tiek pakyla kietojo gomurio link, plačiai liečia jo kraštus;
• kietuosius, kuriuos tariant liežuvis papildomai nepakyla.