Lietuvių kalbos garsų ypatybės

Tarimo pradžioje liežuvio priešakinė dalis priartėja prie priešakinių dantų, plačiai liečia visą kietojo gomurio priešakinę dalį (panašiai, kaip ir tariant [d]). Susidaro aklina uždaruma. Liežuvio šonai prisiglaudę prie šoninių dantų. Minkštasis gomurys pakilęs, nepraleidžia oro į nosies ertmę. Lūpos praviros, šiek tiek patemptos į šalis.

Iš tokios padėties liežuvio priešakinė dalis atsitraukia ir ištariama labai trumpa antroji dalis [ʒ]. Nuo pirmojo dėmens uždarumos prie antrojo dėmens pereinama sklandžiai, be sprogimo. Balso stygos susiglaudusios, oras jas virpina.