Lietuvių kalbos garsų ypatybės

Tarimo pradžioje liežuvis šiek tiek pasislinkęs į priekį, šonai šiek tiek liečia šoninius dantis ir kietojo gomurio pakraščius, burna pražiota, lūpų anga vidutinė, jos neaktyvios. Iš tokios padėties pereinama prie antrojo dėmens tarimo: liežuvis dar labiau pasislenka į priekį, kyla aukštyn, šonai pradeda liesti didesnius kietojo gomurio užpakalinės dalies pakraščius, lūpos patempiamos į šalis.

Dėmenų kokybė ir trukmė priklauso nuo kirčio ir priegaidės. Tvirtapradžių pailgėja ir įtemptesnis yra pirmasis dėmuo [æˑɪ], tvirtagalių – antrasis [ɛɪˑ].


Pavyzdžiai
Vyras Moteris
Veidas
[¹ˈʋʲæˑɪdɐs]
Deivė
[²ˈdʲɛɪˑʋʲeː]
Pareiga
[pɐrʲɛɪˈɡɐ]
Reikalingas
[rʲɛɪkɐ¹ˈlʲɪŋɡɐs]
Įprasta rašyba užrašomas ei raidėmis.