Lietuvių kalbos garsų ypatybės

Tarimo pradžioje liežuvis būna atsitraukęs atgal, užpakalinė dalis pakilusi aukštyn, šonai truputį liečia kietojo gomurio užpakalinės dalies kampus, lūpų anga siauroka, jos šiek tiek atkištos į priekį. Iš tokios padėties pereinama prie antrojo dėmens tarimo: liežuvis slenka į priekį, jo priešakinė dalis kyla aukštyn, šonai pradeda liesti plačius kietojo gomurio šonus ir užpakalinės dalies pakraščius, lūpos patempiamos į šalis.

Dėmenų kokybė ir trukmė priklauso nuo kirčio ir priegaidės. Kirčiuotų tvirtapradžių pirmasis dėmuo kokybiškai panašus į trumpąjį [ʊ], todėl transkribuojant pasirenkamas trumpojo balsio rašmuo [ʊɪ], tvirtagalių pailgėja antrasis dėmuo [ʊɪˑ].


Pavyzdžiai
Vyras Moteris
Muilas
[²ˈmʊɪˑlɐs]
Mieguistai
[mʲiɛ¹ˈɡʊɪstɐɪ]
Muiluotas
[mʊɪ¹ˈluɔtɐs]
Veltui
[¹ˈʋʲæˑltʊɪ]
Įprasta rašyba užrašomas ui raidėmis.