Lietuvių kalbos garsų ypatybės

Liežuvis pasislinkęs į priekį, jo galiukas nusileidęs prie apatinių priešakinių dantų, vidurinė ir priešakinė dalis pakilusi, šonai liečia kietojo gomurio pakraščius, burna pravira, lūpų kampučiai patempti.

Liežuvis leidžiasi žemyn, traukiasi atgal, šonai vis mažiau liečia gomurio kraštus, labiau išsižiojama ir pasiekiama balsiui [ɛ] būdinga padėtis. Perėjimas sklandus.


Pavyzdžiai
Vyras Moteris
Pienas
[¹ˈpʲiɛnɐs]
Šienas
[²ˈʃʲiɛnɐs]
Viešnia
[ʋʲiɛˈʃʲnʲɛ]
Priežastis
[pʲrʲiɛʒɐˈsʲtʲɪs]
Įprasta rašyba užrašomas ie raidėmis.