Lietuvių kalbos garsų ypatybės

Liežuvis atsitraukęs į burnos gilumą, galiukas nutolęs nuo priešakinių apatinių dantų ir nusileidęs žemyn, užpakalinė dalis pakilusi minkštojo gomurio link, šonai liečia nedidelius kietojo gomurio užpakalinės dalies kampus, burna mažai pražiota, lūpos atsikišusios į priekį, suapvalintos.

Liežuvis vos leidžiasi žemyn, pasislenka į priekį, šonai vis mažiau liečia gomurio kraštus, lūpų anga paplatėja ir pasiekiama balsiui [ɔ] ar net [ʌ] būdinga padėtis. Perėjimas sklandus.


Pavyzdžiai
Vyras Moteris
Puodas
[¹ˈpuɔdɐs]
Vanduo
[ʋɐn²ˈduɔ]
Puota
[puɔˈtɐ]
Žemuogė
[¹ˈʒʲæːmuɔɡʲeː]
Įprasta rašyba užrašomas uo raidėmis.