Balsynas

 

Pasaulio kalbų balsių sistemos paprastai aprašomos naudojantis Tarptautinės fonetikos asociacijos sudaryta balsių schema. Su ja galite susipažinti čia.

Lietuvių kalbos balsiai šioje schemoje (vadinamajame ketursienyje) išsidėstytų taip:

Ši schema gerai iliustruoja pagrindines balsių ypatybes: eilę (horizontalų liežuvio poslinkį) ir pakilimą (vertikalų liežuvio poslinkį).

  • Dešinėje pusėje priešakinės eilės balsiai: ilgieji [æː eː iː] ir trumpieji [ɛ ɪ]. Juos tariant liežuvis daugiau ar mažiau pasislenka į priekį.
  • Kairėje pusėje užpakalinės eilės balsiai: ilgieji [uː oː ɑː] ir trumpieji [ʊ ɔ ɐ]. Juos tariant liežuvis atsitraukia į burnos gilumą. Trumpasis [ɐ] užima tarpinę padėtį tarp priešakinių ir užpakalinių balsių, tačiau funkciniu požiūriu jis priskirtinas prie užpakalinės eilės balsių, nes prieš jį (kaip ir prieš kitus užpakalinės eilės balsius) vartojamai kietieji priebalsiai.
  • Ketursienio viršuje aukštutinio pakilimo balsiai [uː iː ʊ ɪ], kuriuos tariant liežuvis aukštai pakyla, liečia gomurį, burna uždara.
  • Ketursienio apačioje žemutinio pakilimo balsiai [ɑː æː ɐ], kuriuos tariant liežuvis nepakyla arba net nusileidžia su apatiniu žandikauliu žemyn, o burna yra plačiai pražiota.
  • Tarp jų – vidutinio pakilimo balsiai [oː ɔ eː]. Balsis [ɛ] fonetiniu požiūriu artimesnis vidutinio pakilimo balsiams. Tačiau funkciniu požiūriu jis laikytinas žemutinio pakilimo balsiu, kaip ir atitinkamas ilgasis [æː].

Lietuvių kalbos ilgieji ir trumpieji balsiai skiriasi ne tik trukme (kiekybe), bet ir kalbos padargų įtemptumu (kokybe). Balsių ketursienyje jie pažymėti su diakritiku „ː“. Visi ilgieji balsiai yra įtemptesni (tariami įtemptesniais, labiau nutolusiais nuo neutralios padėties kalbos padargais) nei atitinkami trumpieji ir tai gerai matyti balsių ketursienyje (ilgieji labiau nutolę nuo ketursienio centro):

  • tariant ilguosius aukštutinius [uː iː] liežuvis labiau pakyla, nei tariant trumpuosius [ʊ ɪ] – ilgieji ketursienyje išsidėsto aukščiau nei trumpieji;
  • tariant ilguosius žemutinius [ɑː æː] liežuvis labiau nusileidžia, nei tariant trumpuosius [ɐ ɛ] – ilgieji ketursienyje išsidėsto žemiau nei trumpieji;
  • tariant ilgąjį priešakinį [iː] liežuvis labiau pasislenka į priekį nei tariant trumpąjį [ɪ] – ketursienyje ilgasis labiau nutolęs į kairę;
  • tariant ilgąjį užpakalinius [ɑː uː] liežuvis labiau atsitraukia į burnos gilumą nei tariant atitinkamus trumpuosius [ɐ ʊ] – ketursienyje ilgieji dešiniau.

Kintamieji [ɪɛ] ir [ʊɔ] schemoje sujungti rodyklėmis. Iš schemos matote, kad tai tos pačios eilės ([ɪɛ] – priešakinės, [ʊɔ] – užpakalinės, kai kada gali pasiekti balsio [ʌ] (žr. tarptautinės fonetinės abėcėlės simbolius) poziciją), bet žemėjančio pakilimo balsiai.