Ilgieji ir trumpieji balsiai

 

Viena iš svarbiausių lietuvių kalbos balsių ypatybių yra jų trukmė (kiek laiko tariame balsį, kiek laiko skamba balsis). Pagal tai balsiai skirstomi į ilguosius ir trumpuosius

Ilgieji balsiai yra tariami ilgai, kalbos padargai įsitempia. Šiuos balsius galima tęsti, pavyzdžiui, sesę, lokys, zuikį, sūnų, košė 
. Ilgieji balsiai žymimi ilgosiomis balsėmis (raidėmis): ą, ę, į, y, ų, ū, o, ė.

Trumpuosius balsius tariame trumpai, kalbos padargai nedaug įsitempia, pavyzdžiui, sena, kiškis, kitu, gali
. Trumpieji balsiai žymimi trumposiomis balsėmis (raidėmis): i, u.

Balsės a ir e gali žymėti ir ilguosius, ir trumpuosius balsius, pavyzdžiui, seną, ma
(ilgieji), sena, mama
(trumpieji). Tai priklauso nuo kirčio: jeigu skiemuo pabrėžiamas (kirčiuotas), dažniausiai bus tariamas ilgasis balsis, jeigu nepabrėžiamas – visada trumpasis.

Balsė o taip pat gali žymėti ir ilgąjį, ir trumpąjį balsį. Ilgąjį balsį ji žymi senuose, paveldėtuose lietuviškuose žodžiuose (pavyzdžiui, lova, stovi
). Trumpąjį žymi nelietuviškos kilmės, vadinamuosiuose tarptautiniuose, žodžiuose, jie vartojami daugelyje kalbų, pavyzdžiui, atomas, kodas
.

Lietuvių bendrinėje kalboje ilgųjų balsių, žymimų nosinėmis ir nenosinėmis raidėmis, tarimas nesiskiria, pavyzdžiui, rąstas – rastas, skųsti – pūstidrįsti – klysti
. Rašybos skirtumus lemia istoriniai dalykai. Ten, kur dabar rašome nosines balses ą, ę, į, ų, seniau buvo tariami dvigarsiai an, en, in, un. Todėl iš klausos negalima nustatyti, kuri raidė – ilgoji ar nosinė – turi būti rašoma. Reikia mokytis taisyklių.

Paklausykite ir palyginkite ilgųjų ir trumpųjų balsių tarimą: pyktų – pigtųpila – pyrūpės – trupėsrąstų – rastųkęstų – gestų, rito – ryto, pusto – pūsti
.

Prie ilgųjų balsių priskiriami ir kintamojo tarimo ie, uo. Juos tariame labai sklandžiai, tarsi vieną balsį, ribos tarp dėmenų nėra, kurio nors vieno balsio pabrėžimo dažniausiai negirdime, pavyzdžiui, vienas, uo
.

 

Prisiminkite!

Visada ilgai tariame balsius, kurie žymimi nosinėmis raidėmis ą, ę, į, ų, ilgosiomis balsėmis y, ū, o, ė, dviraidžiais ie, uo. Visada trumpai tariame balsius, kurie žymimi trumposiomis raidėmis i, u. Raidėmis a, e, o žymimi garsai gali būti tariami dvejopai (kaip ilgieji arba kaip trumpieji).