a, e, gavę kirtį, dažniausiai pailgėja, pavyzdžiui, nešù – nẽša, ratù – rãtas. Tačiau kai kada kirčiuoti a, e išlieka trumpi:
žodžio gale, pavyzdžiui, rankà, rankàs, gėlè, gėlès, pasàk, arbà(išimtys: kasnãkt, mẽs);
nepriesaginėse bendratyse ir iš jų padarytose formose, išskyrus neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvį, pavyzdžiui, kàsti, kàsdavo, kàs, kàstų, kàsk, kàsdavęs, kàsiąs, kàstinas, kàsdamas, kàsdavus, kàsiant, bet kãstas;
veiksmažodžių priešdėliuose, pavyzdžiui, àpkasa, àtkasa, nèkasa, nebèkasa, pàkasa, pràkasa, tebèkasa;
įvardžiuotinių formų vyriškosios giminės vienaskaitos vardininko galūnėje, pavyzdžiui, mažàsis, pirmàsis;
aukštesniojo ir aukštėlesniojo laipsnio formų priesagose, pavyzdžiui, mažèsnis, mažėlèsnis, mažèsnio, mažėlèsnio, mažèsnį, mažėlèsnį;
įvardžiuose màno, tàvo, sàvo;
samplaikiniuose prieveiksmiuose ir prielinksniuose, pavyzdžiui, šiàpus, anàpus.
