Gretimus skirtingo duslumo-skardumo priebalsius labai sunku ištarti. Kad būtų lengviau tarti, priebalsiai supanašėja (vyksta jų asimiliacija).
Priebalsiai pagal skardumą ir duslumą sudaro poras: p – b, t – d, k – g, s – z, š – ž, c – dz, č – dž, kur vienas priebalsis tariamas dusliai, o kitas – skardžiai (virpa balso stygos), kitos tos pačios poros priebalsio ypatybės yra vienodos, pavyzdžiui, ttė – ddėpriebalsiai skiriasi tik skardumu.
Jeigu žodyje susiduria keli skirtingo skardumo priebalsiai, jie derinami prie paskutinio, pavyzdžiui, bgtirašome g, bet tariame [k], nèšdavorašome š, bet tariame [ž], išbgarašome š, bet tariame [ž].
Čia tarimas ir rašyba skiriasi todėl, kad visuose giminiškuose žodžiuose stengiamės parašyti tą pačią šaknį ar priešdėlį. Šaknis bėg-, neš- ir priešdėlis iš- rašomi vienodai (kad būtų lengviau atpažinti šias žodžio dalis). Palyginkite: bgti – bgo, bgu, nèšdavo – nẽša, nẽšė. Tokių priebalsių junginių skaityti paraidžiui negalima, reikia tarti supanašėjusius priebalsius, pavyzdžiui, nors rašome lpdavo, bet tariame [b].
Priebalsių p, t, k, s, š,b, d, g, z, ž, einančių prieš arba po priebalsių l, m, n, r, v, j, tarimas nepakinta, pavyzdžiui, šatis, tapa, láipsnių, dangùs, merginà, svra.
Prisiminkite!
Skaitydami tekstą balsu turime derinti priebalsius pagal balso stygų dalyvavimą.