Skardžiųjų ir dusliųjų priebalsių derinimas

 

Gretimus skirtingo duslumo-skardumo priebalsius labai sunku ištarti. Kad būtų lengviau tarti, priebalsiai supanašėja (vyksta jų asimiliacija).

Priebalsiai pagal skardumą ir duslumą sudaro poras: p – b, t – d, k – g, s – z, š – ž, c – dz, č – dž, kur vienas priebalsis tariamas dusliai, o kitas – skardžiai (virpa balso stygos), kitos tos pačios poros priebalsio ypatybės yra vienodos, pavyzdžiui, ttė – ddė
priebalsiai skiriasi tik skardumu.

Jeigu žodyje susiduria keli skirtingo skardumo priebalsiai, jie derinami prie paskutinio, pavyzdžiui, bgti
rašome g, bet tariame [k], šdavo
rašome š, bet tariame [ž], išbga
rašome š, bet tariame [ž].

Čia tarimas ir rašyba skiriasi todėl, kad visuose giminiškuose žodžiuose stengiamės parašyti tą pačią šaknį ar priešdėlį. Šaknis bėg-, neš- ir priešdėlis iš- rašomi vienodai (kad būtų lengviau atpažinti šias žodžio dalis). Palyginkite: bgti – bgo, bgu, nèšdavonẽša, nẽšė
. Tokių priebalsių junginių skaityti paraidžiui negalima, reikia tarti supanašėjusius priebalsius, pavyzdžiui, nors rašome lpdavo
, bet tariame [b].

  • Duslieji priebalsiai p, t, k, s, š prieš skardžiuosius b, d, g, z, ž suskardėja, pavyzdžiui, lpdavo – lpo, plaũkdavo – plaũkė, vèsdavo – vèsi, nèšdavo – nèši
    .
  • Skardieji priebalsiai b, d, g, z, ž prieš dusliuosius p, t, k, s, š suduslėja, pavyzdžiui, drbti – drbo, pdsakas – pdą, bgti – bga, zizti – zizė, žti – žė
    .

Paklausykite daugiau pavyzdžių: ryžtngas žiñgsnis, nebk gouõlis, apgráužtas obuolỹs, lipdinia š mólio, sisdavo pe rankàs,  pasirýžk nesigráužti dl mãžmožių, ksdavo skausmùs, gžčioti pečias
.

Priebalsių p, t, k, s, š, b, d, g, z, ž, einančių prieš arba po priebalsių l, m, n, r, v, j, tarimas nepakinta, pavyzdžiui, šatis, tapa, láipsnių, dangùs, merginà, svra
.

 

Prisiminkite!

Skaitydami tekstą balsu turime derinti priebalsius pagal balso stygų dalyvavimą.