Lietuvių kalbos priebalsiai skiriasi dar vienu požymiu: jie gali būti arba minkštieji, arba kietieji, išskyrus j, kuris visada minkštasis.
Minkštieji priebalsiai tariami prieš balsius, žymimus raidėmis e, ė, ę, y, i, į, ie.Prieš balsius, žymimus raidėmis ą, a, o, u, ū, ų, uo, tariame kietuosius, pavyzdžiui, žodžio teta
pirmasis priebalsis t yra minkštasis, nes eina prieš e, o antrasis – kietasis, nes eina prieš a.
Kietuosius priebalsius tariame ir žodžio gale.
Minkštuosius priebalsius tardami šiek tiek aukščiau kilstelime liežuvio vidurinę dalį. Kietuosius priebalsius tardami liežuvio papildomai nepakeliame.
Paklausykite, kaip tariami kietieji ir minkštieji priebalsiai: garas – geras, taku – teku, pulti – pilti, šaltas – šiltas, galu – gilu, voras – vyras, bara – byra, sagė – segė, lako – liko, žada – žydi
.
Prisiminkite!
Minkštieji priebalsiai tariami prieš raidėmis e, ė, ę, y, i, į, ie žymimus balsius, kietieji – prieš raidėmis ą, a, o, u, ū, ų, uo žymimus balsius.
