Ilgieji ir trumpieji balsiai rišlioje kalboje

 

Kaip jau žinote, garsai sudaro stambesnius vienetus – skiemenis. Jie lietuvių kalboje gali būti ilgieji ir trumpieji:

  • Trumpųjų skiemenų pagrindą sudaro trumpieji balsiai (vienbalsiai), pavyzdžiui: ràsti, mèsti, kto, kùras, atòmas
    .
  • Ilgųjų skiemenų pagrindą sudaro ilgieji balsiai, dvibalsiai, mišrieji dvigarsiai, pavyzdžiui: nesmonė, láibas, kálnas, lénkas, rstas, vikas, lakas, katas, leñktis 
    .

Vienas skiemuo paprastai išryškinamas kitų to žodžio skiemenų atžvilgiu, jis žodyje labiau pabrėžiamas. Toks skiemuo vadinamas kirčiuotu (plačiau apie tai kirčiavimo skyriuje). Kai kada tekste kirčiuoti skiemenys žymimi specialiais simboliais: „ˋ “ (dažniausiai trumpieji skiemenys), „ˊ “ ir „˜ “ (ilgieji skiemenys).

Atkreipkite dėmesį į tai, kad lietuvių kalboje šis pabrėžimas beveik nekeičia balsių trukmės. Kirčiuoti skiemenys tariami intensyviau, pakinta tono aukštis ir tik šiek tiek pailgėja. Taigi ne balsių trukmė yra svarbiausias skiriamasis kirčiuotų ir nekirčiuotų skiemenų požymis.

Lietuvių kalboje ilgieji balsiai tariami įtemptesniais kalbos padargais ir yra ilgesni už atitinkamus trumpuosius balsius kirčiuotame ir nekirčiuotame skiemenyje, žodžio viduje ir galūnėje, nes trukmė lietuvių kalboje skiriamasis balsių požymis. Todėl lietuvių kalboje yra žodžių, kurie skiriasi tik balsių trukme, pavyzdžiui, mès – mẽs, ls – ls, šlúotą – šlúota, tęstù – testù, šylù – šilù, būriù – buriù

. 

  • Mokydamiesi kirčiuotų (pabrėžiamų) trumpųjų balsių tarties galite remtis nekirčiuotu skiemeniu: ten trumpieji balsiai tariami neįtempiant kalbos padargus ir neilginami, pavyzdžiui, žodyje rša
    balsis i turi būti tariamas panašiai kaip ir rišù
    , rùdas
    kaip rudàs
    .
  • Nekirčiuotų (nepabrėžiamų) ilgųjų balsių tarties galima mokytis, remiantis kirčiuotu skiemeniu, kur tie balsiai tariami įtemptais kalbos padargais ir yra ilgieji, pavyzdžiui, žodyje gyvẽna
    balsį y reikia tarti panašaus ilgumo kaip ir žodyje gývas
    , ąžuolýnas
    kaip žuolas
    .
  • Kintama ie, uo artikuliacija turi būti išlaikyta ir kirčiuotame, ir nekirčiuotame skiemenyje. Vadinasi, reikia skirti žodžius: rkia – riẽkia, ódą – úodą, pešmas – piešmas, kopmas – kuopmas
    .

Galima mokytis ir iš rašybos (jei rašoma taisyklingai): ilgieji balsiai (garsai) žymimi ilgosiomis balsėmis: raidėmis ą, ę, ė, o, į, y, ų, ū, išskyrus a, e, kurių ilgumas priklauso nuo kirčio (kirčiuoti dažniausiai pailgėja).

Paklausykite daugiau pavyzdžių su skirtingos trukmės balsiais: kýbo – kbo, gýlė – glė, pỹktų – pgtų,  grįst – rist, mitį – miti, brė – bùrė, sksti – skùsti, trko – trùko, rūps – trups, būriù – buriù, skalbt – skalbtù, šáukštų – šáukštu, ksti – kàsti, rąstù – rastù, drąsõs – Rasõs, lanks – lankàs, šlúotą – šlúota, tęstù – testù, riekis – riekès, pýpkę – pýpke, kóšto – Kòsto

.

 

Prisiminkite!

Balsių trukmė nepriklauso nuo kirčio, visose pozicijose ilgieji balsiai kalbos padargų įtemptumu ir trukme skiriasi nuo trumpųjų, pavyzdžiui, Rtą – rýtą, būriù – buriù.

Ilgieji ir trumpieji balsiai rišlioje kalboje

Fonetika ir tartis