Lietuvių kalboje priebalsiai yra arba kietieji, arba minkštieji, išskyrus j, kuris yra visada minkštasis.
Minkštieji priebalsiai vartojami:
prieš balsius, e, ę, i, y, į, ė, ie ir balsiais e, i prasidedančius dvigarsius, pavyzdžiui, žodyje léisime
visi priebalsiai minkštieji, nes jie eina prieš ei, e, i;
prieš kitą minkštąjį priebalsį, pavyzdžiui, žodyje išléisti
l ir t minkštieji, nes eina prieš ei, i; o š ir s minkštieji, nes eina prieš minkštąjį priebalsį;
prieš išnykusį j (įprasta rašyba ten rašomas minkštumo ženklelis i, kuris ir yra priebalsio minkštumo rodiklis), pavyzdžiui, ger – gerù – geriù
. Žodyje ger r yra minkštasis, nes vartojamas prieš i, žodyje gerù – kietasis, nes vartojamas prieš u. Žodyje geriù yra minkštumą rodo minkštumo ženklelis;
j yra visada minkštasis.
Kietieji priebalsiai vartojami:
prieš balsius a, ą, o, u, ū, ų, uo ir balsiais u ir a prasidedančius dvigarsius (taip pat ir tarptautiniuose žodžiuose pasitaikančius dvigarsius su o), pavyzdžiui, žodyje šóka
abu priebalsiai yra kietieji, nes eina prieš o ir a;
prieš kitą kietąjį priebalsį, pavyzdžiui, žodyje paštù
priebalsiai p ir t yra kietieji, nes eina prieš a ir u, priebalsis š yra kietasis, nes eina prieš kietąjį t;
priebalsiai k ir g priebalsių samplaikoje išlieka kietieji, pavyzdžiui, žodyje šiur̃kščiai
priebalsis č yra minkštasis, nes eina prieš minkštumo ženklelį i, š yra minkštasis, nes eina prieš minkštąjį č, o priebalsis k išlieka kietasis, tačiau jis netrukdo r minkštėti;
žodžio gale priebalsiai yra kietieji, pavyzdžiui, namùs
, visi priebalsiai yra kietieji, nes n ir m eina prieš užpakalinės eilės balsius, o s – žodžio gale.
Prisiminkite!
Priebalsiai yra arba kietieji, arba minkštieji, išskyrus j, kuris yra visada minkštasis. Tai priklauso nuo tolesnio garso.
