a, e, gavę kirtį, dažniausiai pailgėja, pavyzdžiui, nešù – nẽša, ratù – rãtas
. Tačiau kai kada kirčiuoti a, e išlieka trumpi:
žodžio gale, pavyzdžiui, rankà, rankàs, gėlè, gėlès, pasàk, arbà
(išimtys: kasnãkt, mẽs)
;
nepriesaginėse bendratyse ir iš jų padarytose formose, išskyrus neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvį, pavyzdžiui, kàsti, kàsdavo, kàs, kàstų, kàsk, kàsdavęs, kàsiąs, kàstinas, kàsdamas, kàsdavus, kàsiant
, bet kãstas
;
veiksmažodžių priešdėliuose, pavyzdžiui, àpkasa, àtkasa, nèkasa, nebèkasa, pàkasa, pràkasa, tebèkasa
;
įvardžiuotinių formų vyriškosios giminės vienaskaitos vardininko galūnėje, pavyzdžiui, mažàsis, pirmàsis
;
aukštesniojo ir aukštėlesniojo laipsnio formų priesagose, pavyzdžiui, mažèsnis, mažėlèsnis, mažèsnio, mažėlèsnio, mažèsnį, mažėlèsnį
;
įvardžiuose màno, tàvo, sàvo
;
samplaikiniuose prieveiksmiuose ir prielinksniuose, pavyzdžiui, šiàpus, anàpus
