Kirčiuotės

 

Kirčiuotės – tai keturi linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo tipai, nustatomi pagal daugiskaitos naudininko ir daugiskaitos galininko kirčio vietą (jei daugiskaitos nėra, tada pagal vienaskaitos įnagininką ir vietininką). Kirčiuočių nuorodos pateikiamos žodynuose. Todėl, perpratus kirčiuočių sistemą ir pasižiūrėjus į žodyną, galima nesunkiai sukirčiuoti visus žodžius, net ir tuos, kuriuos vartojame rečiau ar dėl kurių kirčiavimo abejojame.

Pirmosios kirčiuotės žodžių daugiskaitos naudininkas ir galininkas kirtį turi tame pačiame kamieno skiemenyje, pavyzdžiui, káulams, úogoms, pavãsariams, bùlvėms; káulus, úogas, pavãsarius, bùlves
. Jeigu tai priešpaskutinis skiemuo, jo priegaidė visada tik tvirtapradė, tolesniame skiemenyje gali būti bet kuri priegaidė ar trumpasis kirčiuotas skiemuo. Tai pastovaus kirčiavimo žodžiai, jie visuose linksniuose išlaiko tą pačią kirčio vietą.

Antrosios kirčiuotės žodžių daugiskaitos naudininko linksnis kirčiuojamas kamiene, o galininkas – galūnėje, pavyzdžiui, rãštams, daržẽliams, bùtams, rañkoms, žvãkėms; raštùs, darželiùs, butùs, rankàs, žvakès
. Šios kirčiuotės žodžiai kirtį gali turėti tik paskutiniame arba priešpaskutiniame skiemenyje (neskaičiuojant dviskiemenių galūnių, kurios akcentologijoje traktuojamos kaip vienskiemenės). Galūnėje kirčiuojami tik tie linksniai, kurie paklūsta priešpaskutinio skiemens priegaidės taisyklei, t. y. vienaskaitos vardininkas su galūne -a, vienaskaitos įnagininkas su vienskiemene galūne -(i)a, -e, -(i)u, vienaskaitos vietininkas su vienskiemene galūne -e ir daugiskaitos galininkas. Kadangi čia veikia priešpaskutinio skiemens taisyklė, tai priešpaskutinis skiemuo gali būti tik trumpasis arba tvirtagalis.

Trečiosios kirčiuotės žodžių daugiskaitos naudininkas kirtį turi galūnėje, o galininkas – kamiene (priešpaskutiniame, trečiajame ar tolesniame nuo galo skiemenyje), pavyzdžiui, beržáms 3, traukiniáms 3a, rašiniáms 3b, uždaviniáms 34b; béržus, tráukinius, rãšinius, ùždavinius
. Trečiosios kirčiuotės žodžių gali būti kirčiuota galūnė arba kuris nors visada tas pats kamieno skiemuo.

  • Jei kirčiuojama galūnė ir priešpaskutinis skiemuo, žodynuose žymima 3. Priešpaskutiniame skiemenyje visada esti tik tvirtapradė priegaidė, nes šios kirčiuotės žodžiai nepaklūsta priešpaskutinio skiemens taisyklei, pavyzdžiui, dárbus, žmónas
    .
  • Jei kirtis persikelia į trečiąjį nuo galo skiemenį, žodynuose žymima 3a arba 3b, pavyzdžiui, króvinius 3a; sadinius 3b
    . Trečiosios kirčiuotės indeksas a rodo tvirtapradę kirčiuoto negalinio skiemens priegaidę, b – tvirtagalę priegaidę arba trumpąjį kirčiuotą skiemenį.
  • Jei kirčiuojamas ketvirtasis skiemuo, žodynuose žymima 34a (nuobodulỹs, núobodulį
    ) arba 34b (uždarumà, ùždarumą
    ).
  • Tolesni skiemenys kirčiuojami retai: paatogrąžỹs 35b, Parudaminỹs 35b, pageležinkel 36b
    .

Ketvirtosios kirčiuotės žodžių daugiskaitos naudininkas ir galininkas kirtį turi galūnėje, pavyzdžiui, daržáms, miškáms, dienóms; daržùs, miškùs, dienàs
. Šios kirčiuotės žodžiai gali būti kirčiuojami tik paskutiniame arba priešpaskutiniame skiemenyje (neskaičiuojant dviskiemenių galūnių), priešpaskutinio skiemens priegaidė visada tik tvirtagalė, nes ketvirtosios kirčiuotės žodžiai paklūsta priešpaskutinio skiemens taisyklei.

Įsidėmėkite: antrosios ir ketvirtosios kirčiuočių žodžiai paklūsta priešpaskutinio skiemens taisyklei, todėl jų priešpaskutinis skiemuo visada tvirtagalis arba trumpasis; pirmosios ir trečiosios kirčiuočių žodžiai nepaklūsta priešpaskutinio skiemens taisyklei, todėl jų priešpaskutinis skiemuo visada tvirtapradis. Trečiosios ir ketvirtosios kirčiuočių vietininkai pagal daugiskaitos naudininko taisyklę visados kirčiuojami gale. 

Visų kirčiuočių modeliai pateikti lentelėje. Kad būtų lengviau įsiminti, lentelėje tvirtagalė priegaidė žymima riestiniu ženklu, tvirtapradė – tik dešininiu, o kairinis ženklas žymi trumpąjį skiemenį. Brūkšneliais čia žymimi skiemenys. Įnagininke ir vietininke žodžiai gali turėti dviskiemenes galūnes, todėl lentelėje ten prirašytas dar vienas brūkšnelis.

 

Kirčiuotės

 

Kad būtų lengviau perprasti kirčiuotes, sugretinkite tos pačios galūnės visų kirčiuočių daiktavardžių ir būdvardžių pavyzdžius. Galūnėse kirčiuojami pavyzdžiai paryškinti.

 

 -as galūnės daiktavardžių kirčiavimo pavyzdžiai

 

Dviskiemeniai daiktavardžiai

Daugiaskiemeniai daiktavardžiai

1

2

3

4

2

3a

3b

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.  

káulas

káulo

káului

káulą

káulu

káule

káule

sõdas

sõdo

sõdui

sõdą

sodù

sodè

sõde

kálnas

kálno

kálnui

kálną

kálnu

kalnè

kálne

kẽlias

kẽlio

kẽliui

kẽlią

keliù

kelyjè

kelỹ

sijõnas

sijõno

sijõnui

sijõną

sijonù

sijonè

sijõne

áitvaras

áitvaro

áitvarui

áitvarą

áitvaru

aitvarè

aitvare

ãtvaizdas

ãtvaizdo

ãtvaizdui

ãtvaizdą

ãtvaizdu

atvaizdè

atvaizde

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.  

káulai

káulų

káulams

káulus

káulais

káuluose

káulai

sõdai

sõdų

sõdams

sodùs

sõdais

sõduose

sõdai

kalna

kaln

kalnáms

kálnus

kalnas

kalnuosè

kalna

kelia

keli

keliáms

keliùs

kelias

keliuosè

kelia

sijõnai

sijõnų

sijõnams

sijonùs

sijõnais

sijõnuose

sijõnai

aitvara

aitvar

aitvaráms

áitvarus

aitvaras

aitvaruosè

aitvara

atvaizda

atvaizd

atvaizdáms

ãtvaizdus

atvaizdas

atvaizduosè

atvaizda

 

-is, -ys galūnės daiktavardžių kirčiavimo pavyzdžiai

 

Dviskiemeniai daiktavardžiai

Daugiaskiemeniai daiktavardžiai

1

2

3

4

2

3a

3b

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

sámtis

sámčio

sámčiui

sámtį

sámčiu

sámtyje

sámti

žõdis

žõdžio

žõdžiui

žõdį

žodžiù

žõdyje

žõdi

arklỹs

árklio

árkliui

árklį

árkliu

arklyjè

arklỹ

glėbỹs

glbio

glbiui

glbį

glėbiù

glėbyjè

glėbỹ

beržẽlis

beržẽlio

beržẽliui

beržẽlį

berželiù

beržẽlyje

beržẽli

obuolỹs

óbuolio

óbuoliui

óbuolį

óbuoliu

obuolyjè

obuolỹ

paauglỹs

pãauglio

pãaugliui

pãauglį

pãaugliu

paauglyjè

paauglỹ

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

sámčiai

sámčių

sámčiams

sámčius

sámčiais

sámčiuose

sámčiai

žõdžiai

žõdžių

žõdžiams

žodžiùs

žõdžiais

žõdžiuose

žõdžiai

arklia

arkli

arkliáms

árklius

arklias

arkliuosè

arklia

glėbia

glėbi

glėbiáms

glėbiùs

glėbias

glėbiuosè

glėbia

beržẽliai

beržẽlių

beržẽliams

berželiùs

beržẽliais

beržẽliuose

beržẽliai

obuolia

obuoli

obuoliáms

óbuolius

obuolias

obuoliuosè

obuolia

paauglia

paaugli

paaugliáms

pãauglius

paauglias

paaugliuosè

paauglia

 

-a galūnės daiktavardžių kirčiavimo pavyzdžiai

 

Dviskiemeniai daiktavardžiai

Daugiaskiemeniai daiktavardžiai

1

2

3

4

2

3a

3b

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

úoga

úogos

úogai

úogą

úoga

úogoje

úoga

rankà

rañkos

rañkai

rañką

rankà

rañkoje

rañka

galvà

galvõs

gálvai

gálvą

gálva

galvojè

gálva

klaidà

klaidõs

kladai

kladą

klaidà

klaidojè

klada

merginà

mergnos

mergnai

mergną

merginà

mergnoje

mergna

glūdumà

glūdumõs

gldumai

gldumą

glduma

glūdumojè

glduma

atramà

atramõs

ãtramai

ãtramą

ãtrama

atramojè

ãtrama

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

úogos

úogų

úogoms

úogas

úogomis

úogose

úogos

rañkos

rañkų

rañkoms

rankàs

rañkomis

rañkose

rañkos

gálvos

galv

galvóms

gálvas

galvoms

galvosè

gálvos

klados

klaid

klaidóms

klaidàs

klaidoms

klaidosè

klados

mergnos

mergnų

mergnoms

merginàs

mergnomis

mergnose

mergnos

gldumos

glūdum

glūdumóms

gldumas

glūdumoms

glūdumosè

gldumos

ãtramos

atram

atramóms

ãtramas

atramoms

atramosè

ãtramos

 

galūnės daiktavardžių kirčiavimo pavyzdžiai

 

Dviskiemeniai daiktavardžiai

Daugiaskiemeniai daiktavardžiai

1

2

3

4

2

3a

3b

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

dróbė

dróbės

dróbei

dróbę

dróbe

dróbėje

dróbe

žvãkė

žvãkės

žvãkei

žvãkę

žvakè

žvãkėje

žvãke

gerkl

gerkls

gérklei

gérklę

gérkle

gerklėjè

gérkle

lėl

lėls

llei

llę

lėlè

lėlėjè

lle

suknẽlė

suknẽlės

suknẽlei

suknẽlę

suknelè

suknẽlėje

suknẽle

rietuv

rietuvs

retuvei

retuvę

retuve

rietuvėjè

retuve

kirmėl

kirmėls

kimėlei

kimėlę

kimėle

kirmėlėjè

kimėle

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

dróbės

dróbių

dróbėms

dróbes

dróbėmis

dróbėse

dróbės

žvãkės

žvãkių

žvãkėms

žvakès

žvãkėmis

žvãkėse

žvãkės

gérklės

gerkli

gerklms

gérkles

gerklėms

gerklėsè

gérklės

llės

lėli

lėlms

lėlès

lėlėms

lėlėsè

llės

suknẽlės

suknẽlių

suknẽlėms

suknelès

suknẽlėmis

suknẽlėse

suknẽlės

retuvės

rietuvi

rietuvms

retuves

rietuvėms

rietuvėsè

retuvės

kimėlės

kirmėli

kirmėlms

kimėles

kirmėlėms

kirmėlėsè

kimėlės

 

-us ir -is daiktavardžių kirčiavimo pavyzdžiai

 

1

2

3

3

4

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

stálčius

stálčiaus

stálčiui

stálčių

stálčiumi

stálčiuje

stálčiau

sùkčius

sùkčiaus

sùkčiui

sùkčių

sùkčiumi

sùkčiuje

sùkčiau

sūnùs

sūnaũs

snui

snų

sūnum

sūnujè

sūnaũ

žvėrs

žvėriẽs

žvriui

žvrį

žvėrim

žvėryjè

žvėriẽ

nakts

naktiẽs

nãkčiai

nãktį

naktim

naktyjè

naktiẽ

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

stálčiai

stálčių

stálčiams

stálčius

stálčiais

stálčiuose

stálčiai

sùkčiai

sùkčių

sùkčiams

sukčiùs

sùkčiais

sùkčiuose

sùkčiai

snūs

sūn

sūnùms

snus

sūnums

sūnuosè

snūs

žvrys

žvėri

žvėrms

žvris

žvėrims

žvėrysè

žvrys

nãktys

nakt

naktms

nakts

naktims

naktysè

nãktys

 

-as, -is, -us galūnės vyriškosios giminės būdvardžių kirčiavimo pavyzdžiai

 

3

4

2

4

3

4

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

júodas

júodo

juodám

júodą

júodu

juodamè

júodas

meñkas

meñko

menkám

meñką

menkù

menkamè

meñkas

besakis

besakio

besakiam

besakį

besaikiù

besakiame

besaki

tolèsnis

tolèsnio

tolesniám

tolèsnį

tolesniù

tolesniamè

tolèsni

lýgus

lygaũs

lygiám

lýgų

lýgiu

lygiamè

lýgus

panašùs

panašaũs

panašiám

panãšų

panašiù

panašiamè

panašùs

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

juod

juod

juodems

júodus

juodas

juoduosè

juod

menk

menk

menkems

menkùs

menkas

menkuosè

menk

besakiai

besakių

besakiams

besaikiùs

besakiais

besakiuose

besakiai

tolesn

tolesni

tolesnems

tolesniùs

tolesnias

tolesniuosè

tolesn

lýgūs

lygi

lygems

lýgius

lygias

lygiuosè

lýgūs

panãšūs

panaši

panašems

panašiùs

panašias

panašiuosè

panãšūs

 

-a, -i, -ė galūnės moteriškosios giminės būdvardžių kirčiavimo pavyzdžiai

 

3

4

3

4

1

2

4

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

kietà

kietõs

ketai

ketą

keta

kietojè

kietà

mažà

mažõs

mãžai

mãžą

mažà

mažojè

mažà

gard

gardžiõs

gárdžiai

gárdžią

gárdžia

gardžiojè

gard

dail

dailiõs

daliai

dalią

dailià

dailiojè

dail

apýžalė

apýžalės

apýžalei

apýžalę

apýžale

apýžalėje

apýžalė

beglõbė

beglõbės

beglõbei

beglõbę

beglobè

beglõbėje

beglõbė

gerèsnė

geresns

gerèsnei

gerèsnę

geresnè

geresnėjè

gerèsnė

vard.

kilm.

naud.

gal.

įnag.

viet.

šauksm.

ketos

kiet

kietóms

ketas

kietoms

kietosè

ketos

mãžos

maž

mažóms

mažàs

mažoms

mažosè

mãžos

gárdžios

gardži

gardžióms

gárdžias

gardžioms

gardžiosè

gárdžios

dalios

daili

dailióms

dailiàs

dailioms

dailiosè

dalios

apýžalės

apýžalių

apýžalėms

apýžales

apýžalėmis

apýžalėse

apýžalės

beglõbės

beglõbių

beglõbėms

beglobès

beglõbėmis

beglõbėse

beglõbės

gerèsnės

geresni

geresnms

geresnès

geresnėms

geresnėsè

gerèsnės