Visi linksniuojamieji žodžiai (daiktavardžiai, būdvardžiai, skaitvardžiai, įvardžiai ir dalyviai) kirčiuojami pagal keturis modelius. Tie modeliai vadinami kirčiuotėmis. Kirčiuotės nustatomos pagal daugiskaitos naudininko ir daugiskaitos galininko kirčio vietą.
Žodynuose kirčiuotės žymimos skaitmenimis 1, 2, 3, 4. Trečioji kirčiuotė turi variantų: 3a, 3b, 34a, 34b.
Pirmajai kirčiuotei priklauso žodžiai, kurie daugiskaitos naudininke ir galininke kirtį turi kamiene, pavyzdžiui, móterims, móteris (dgs. gal.) – móteris (vns. vard.) (1). Jei kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo, jo priegaidė visada tik tvirtapradė.
Palyginkite pirmosios kirčiuotės daugiskaitos naudininko ir galininko pavyzdžius:
Pirmosios kirčiuotės pavyzdžiai:
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
káulas káulo káului káulą káulu káule káule |
úoga úogos úogai úogą úoga úogoje úoga |
bùlvė bùlvės bùlvei bùlvę bùlve bùlvėje bùlve |
kartókas kartóko kartókam kartóką kartóku kartókame
|
kartóka kartókos kartókai kartóką kartóka kartókoje
|
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
káulai káulų káulams káulus káulais káuluose káulai |
úogos úogų úogoms úogas úogomis úogose úogos |
bùlvės bùlvių bùlvėms bùlves bùlvėmis bùlvėse bùlvės |
kartóki kartókų kartókiems kartókus kartókais kartókuose |
kartókos kartókų kartókoms kartókas kartókomis kartókose |
Antrajai kirčiuotei priklauso žodžiai, kurie daugiskaitos naudininke kirtį turi kamiene, o galininke – galūnėje, pavyzdžiui, aparãtams, aparatùs – aparãtas (2). Šios kirčiuotės žodžiai kirtį gali turėti tik paskutiniame arba priešpaskutiniame skiemenyje (neskaičiuojant dviskiemenių galūnių). Priešpaskutinis skiemuo gali būti tik trumpasis arba tvirtagalis.
Palyginkite antrosios kirčiuotės daugiskaitos naudininko ir galininko pavyzdžius:
Antrosios kirčiuotės pavyzdžiai:
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
sõdas sõdo sõdui sõdą sodù sodè sõde |
pupà pùpos pùpai pùpą pupà pùpoje pùpa |
žvãkė žvãkės žvãkei žvãkę žvakè žvãkėje žvãke |
mūsškis mūsškio mūsškiam mūsškį mūsiškiù mūsškiame |
mūsškė mūsškės mūsškei mūsškę mūsiškè mūsškėje |
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
sõdai sõdų sõdams sodùs sõdais sõduose sõdai |
pùpos pùpų pùpoms pupàs pùpomis pùpose pùpos |
žvãkės žvãkių žvãkėms žvakès žvãkėmis žvãkėse žvãkės |
mūsškiai mūsškių mūsškiams mūsiškiùs mūsškiais mūsškiuose |
mūsškės mūsškių mūsškėms mūsiškès mūsškėmis mūsškėse |
Trečiosios kirčiuotės žodžių daugiskaitos naudininkas kirtį turi galūnėje, o galininkas – kamiene.
Palyginkite trečiosios kirčiuotės daugiskaitos naudininko ir galininko pavyzdžius:
Trečiosios (3) kirčiuotės pavyzdžiai:
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
dárbas dárbo dárbui dárbą dárbu darbè dárbe |
ožkà ožkõs óžkai óžką óžka ožkojè óžka |
gerkl gerkls gérklei gérklę gérkle gerklėjè gérkle |
tóks tókio tokiám tókį tókiu tokiamè |
júodas júodo juodám júodą júodu juodamè |
juodà juodõs júodai júodą júoda juodojè |
tokià tokiõs tókiai tókią tókia tokiojè |
venas veno vienám veną venu vienamè |
vienà vienõs venai veną vena vienojè |
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
darba darb darbáms dárbus darbas darbuosè darba |
óžkos ožk ožkóms óžkas ožkoms ožkosè óžkos |
gérklės gerkli gerklms gérkles gerklėms gerklėsè gérklės |
tokiẽ toki tokems tókius tokias tokiuosè |
juod juod juodems júodus juodas juoduosè |
júodos juod juodóms júodas juodoms juodosè |
tókios toki tokióms tókias tokioms tokiosè |
vien vien vienems venus vienas vienúose |
venos vien vienóms venas vienoms vienosè |
Trečiosios kirčiuotės (3a, 3b) daugiaskiemenių žodžių pavyzdžiai:
|
3a |
3b |
||||
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
áitvaras áitvaro áitvarui áitvarą áitvaru aitvarè áitvare |
obuolỹs óbuolio óbuoliui óbuolį óbuoliu obuolyjè obuolỹ |
glūdumà glūdumõs gldumai gldumą glduma glūdumojè glduma |
ãtvaizdas ãtvaizdo ãtvaizdui ãtvaizdą ãtvaizdu atvaizdè ãtvaizde |
paauglỹs pãauglio pãaugliui pãauglį pãaugliu paauglyjè paauglỹ |
atramà atramõs ãtramai ãtramą ãtrama atramojè ãtrama |
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
aitvara aitvar aitvaráms áitvarus aitvaras aitvaruosè aitvara |
obuolia obuoli obuoliáms óbuolius obuolias obuoliuosè obuolia |
gldumos glūdum glūdumóms gldumas glūdumoms glūdumosè gldumos |
atvaizda atvaizd atvaizdáms ãtvaizdus atvaizdas atvaizduosè atvaizda |
paauglia paaugli paaugliáms pãauglius paauglias paaugliuosè paauglia |
ãtramos atram atramóms ãtramas atramoms atramosè ãtramos |
Ketvirtosios kirčiuotės žodžiai daugiskaitos naudininke ir galininke kirtį turi galūnėje, pavyzdžiui, skarà – skaróms, skaràs. Šios kirčiuotės žodžiai kirtį gali turėti tik paskutiniame arba priešpaskutiniame skiemenyje (neskaičiuojant dviskiemenių galūnių). Priešpaskutinis skiemuo gali būti tik trumpasis arba tvirtagalis.
Palyginkite pirmosios kirčiuotės daugiskaitos naudininko ir galininko pavyzdžius:
Ketvirtosios kirčiuotės pavyzdžiai:
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
kẽlias kẽlio kẽliui kẽlią keliù kelyjè kelỹ |
klaidà klaidõs kladai kladą klaidà klaidojè klada |
lėl lėls llei llę lėlè lėlėjè lle |
nakts naktiẽs nãkčiai nãktį naktim naktyjè naktiẽ |
ktas kto kitám ktą kitù kitamè |
kità kitõs ktai ktą kità kitojè |
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
kelia keli keliáms keliùs kelias keliuosè kelia |
klados klaid klaidóms klaidàs klaidoms klaidosè klados |
llės lėli lėlms lėlès lėlėms lėlėsè llės |
nãktys nakt naktms nakts naktims naktysè nãktys |
kit kit kitems kitùs kitas kituosè |
ktos kit kitóms kitàs kitoms kitosè |
Būtina įsidėmėti, kad antrosios ir ketvirtosios kirčiuočių žodžiai paklūsta priešpaskutinio skiemens taisyklei. Taigi:
Prisiminkite!
Linksniuojamieji žodžiai kirčiuojami pagal keturis modelius, kurie nustatomi remiantis daugiskaitos naudininko ir galininko kirčio vieta.