Nekirčiuoti vienbalsiai (neįeina į dvigarsio ar dvibalsio sudėtį) a, e yra trumpieji. Tačiau, gavę kirtį, jie dažniausiai pailgėja (todėl vadinami padėtinio ilgumo balsiais) ir turi tvirtagalę priegaidę, pavyzdžiui, lãpas (bet lapù).
Lengviau atpažinsite vienbalsius a, e, jei atkreipsite dėmesį į skiemenavimą. Pavyzdžiui, žodžiuose šal-to ir su-ša-lo kirčiuojame skiemenis su balsiu a. Gerai girdite, kad a panašaus ilgumo, bet šal-to turime dvigarsį (taigi priegaidė tvirtapradė), o žodyje su-ša-lo nėra dvigarsio. Vadinasi, turime tvirtagalį vienbalsį a.
Lietuvių kalboje vienbalsiai a, e, gavę kirtį, išlieka trumpieji:
žodžio gale, pavyzdžiui, rankà, rankàs, gėlè, gėlès, arbà, benè;
vienskiemeniuose žodžiuose, pavyzdžiui, bèt, tàs, nèt(išimtis mẽs);
nepriesaginėse bendratyse ir iš jų padarytose formose, pavyzdžiui, kàsti, kàsdavo, kàs, kàstų, kàsk, kàsdavęs, kàsiąs, kàstinas, kàsdamas, kàsdavus, kàsiant (išimtis kãstas);
veiksmažodžių priešdėliuose, pavyzdžiui, àpkasa, àtkasa, nèkasa, nebèkasa, pàkasa, pràkasa, tebèkasa;
įvardžiuotinių formų vyriškosios giminės vienaskaitos vardininko galūnėje, pavyzdžiui, mažàsis, pirmàsis;
priesagose, pavyzdžiui, mažèsnis, mažėlèsnis, mažèsnio, mažėlèsnio, mažèsnį, mažėlèsnį;
įvardžiuose màno, tàvo, sàvo.
Prisiminkite!
Kirčiuoti vienbalsiai a, e dažniausiai yra ilgieji ir žymimi riestiniu kirčio ženklu.
