Kirčiuotės – tai keturi linksniuojamųjų žodžių kirčiavimo tipai, nustatomi pagal daugiskaitos naudininko ir daugiskaitos galininko kirčio vietą (jei daugiskaitos nėra, tada pagal vienaskaitos įnagininką ir vietininką). Kirčiuočių nuorodos pateikiamos žodynuose. Todėl, perpratus kirčiuočių sistemą ir pasižiūrėjus į žodyną, galima nesunkiai sukirčiuoti visus žodžius, net ir tuos, kuriuos vartojame rečiau ar dėl kurių kirčiavimo abejojame.
Pirmosios kirčiuotės žodžių daugiskaitos naudininkas ir galininkas kirtį turi tame pačiame kamieno skiemenyje, pavyzdžiui, káulams, úogoms, pavãsariams, bùlvėms; káulus, úogas, pavãsarius, bùlves. Jeigu tai priešpaskutinis skiemuo, jo priegaidė visada tik tvirtapradė, tolesniame skiemenyje gali būti bet kuri priegaidė ar trumpasis kirčiuotas skiemuo. Tai pastovaus kirčiavimo žodžiai, jie visuose linksniuose išlaiko tą pačią kirčio vietą.
Antrosios kirčiuotės žodžių daugiskaitos naudininko linksnis kirčiuojamas kamiene, o galininkas – galūnėje, pavyzdžiui, rãštams, daržẽliams, bùtams, rañkoms, žvãkėms; raštùs, darželiùs, butùs, rankàs, žvakès. Šios kirčiuotės žodžiai kirtį gali turėti tik paskutiniame arba priešpaskutiniame skiemenyje (neskaičiuojant dviskiemenių galūnių, kurios akcentologijoje traktuojamos kaip vienskiemenės). Galūnėje kirčiuojami tik tie linksniai, kurie paklūsta priešpaskutinio skiemens priegaidės taisyklei, t. y. vienaskaitos vardininkas su galūne -a, vienaskaitos įnagininkas su vienskiemene galūne -(i)a, -e, -(i)u, vienaskaitos vietininkas su vienskiemene galūne -e ir daugiskaitos galininkas. Kadangi čia veikia priešpaskutinio skiemens taisyklė, tai priešpaskutinis skiemuo gali būti tik trumpasis arba tvirtagalis.
Trečiosios kirčiuotės žodžių daugiskaitos naudininkas kirtį turi galūnėje, o galininkas – kamiene (priešpaskutiniame, trečiajame ar tolesniame nuo galo skiemenyje), pavyzdžiui, beržáms 3, traukiniáms 3a, rašiniáms 3b, uždaviniáms 34b; béržus, tráukinius, rãšinius, ùždavinius. Trečiosios kirčiuotės žodžių gali būti kirčiuota galūnė arba kuris nors visada tas pats kamieno skiemuo.
Ketvirtosios kirčiuotės žodžių daugiskaitos naudininkas ir galininkas kirtį turi galūnėje, pavyzdžiui, daržáms, miškáms, dienóms; daržùs, miškùs, dienàs. Šios kirčiuotės žodžiai gali būti kirčiuojami tik paskutiniame arba priešpaskutiniame skiemenyje (neskaičiuojant dviskiemenių galūnių), priešpaskutinio skiemens priegaidė visada tik tvirtagalė, nes ketvirtosios kirčiuotės žodžiai paklūsta priešpaskutinio skiemens taisyklei.
Įsidėmėkite: antrosios ir ketvirtosios kirčiuočių žodžiai paklūsta priešpaskutinio skiemens taisyklei, todėl jų priešpaskutinis skiemuo visada tvirtagalis arba trumpasis; pirmosios ir trečiosios kirčiuočių žodžiai nepaklūsta priešpaskutinio skiemens taisyklei, todėl jų priešpaskutinis skiemuo visada tvirtapradis. Trečiosios ir ketvirtosios kirčiuočių vietininkai pagal daugiskaitos naudininko taisyklę visados kirčiuojami gale.
Visų kirčiuočių modeliai pateikti lentelėje. Kad būtų lengviau įsiminti, lentelėje tvirtagalė priegaidė žymima riestiniu ženklu, tvirtapradė – tik dešininiu, o kairinis ženklas žymi trumpąjį skiemenį. Brūkšneliais čia žymimi skiemenys. Įnagininke ir vietininke žodžiai gali turėti dviskiemenes galūnes, todėl lentelėje ten prirašytas dar vienas brūkšnelis.
Kirčiuotės
Kad būtų lengviau perprasti kirčiuotes, sugretinkite tos pačios galūnės visų kirčiuočių daiktavardžių ir būdvardžių pavyzdžius. Galūnėse kirčiuojami pavyzdžiai paryškinti.
-as galūnės daiktavardžių kirčiavimo pavyzdžiai
|
|
Dviskiemeniai daiktavardžiai |
Daugiaskiemeniai daiktavardžiai |
|||||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
2 |
3a |
3b |
|
|
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
káulas káulo káului káulą káulu káule káule |
sõdas sõdo sõdui sõdą sodù sodè sõde |
kálnas kálno kálnui kálną kálnu kalnè kálne |
kẽlias kẽlio kẽliui kẽlią keliù kelyjè kelỹ |
sijõnas sijõno sijõnui sijõną sijonù sijonè sijõne |
áitvaras áitvaro áitvarui áitvarą áitvaru aitvarè aitvare |
ãtvaizdas ãtvaizdo ãtvaizdui ãtvaizdą ãtvaizdu atvaizdè atvaizde |
|
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
káulai káulų káulams káulus káulais káuluose káulai |
sõdai sõdų sõdams sodùs sõdais sõduose sõdai |
kalna kaln kalnáms kálnus kalnas kalnuosè kalna |
kelia keli keliáms keliùs kelias keliuosè kelia |
sijõnai sijõnų sijõnams sijonùs sijõnais sijõnuose sijõnai |
aitvara aitvar aitvaráms áitvarus aitvaras aitvaruosè aitvara |
atvaizda atvaizd atvaizdáms ãtvaizdus atvaizdas atvaizduosè atvaizda |
-is, -ys galūnės daiktavardžių kirčiavimo pavyzdžiai
|
|
Dviskiemeniai daiktavardžiai |
Daugiaskiemeniai daiktavardžiai |
|||||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
2 |
3a |
3b |
|
|
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
sámtis sámčio sámčiui sámtį sámčiu sámtyje sámti |
žõdis žõdžio žõdžiui žõdį žodžiù žõdyje žõdi |
arklỹs árklio árkliui árklį árkliu arklyjè arklỹ |
glėbỹs glbio glbiui glbį glėbiù glėbyjè glėbỹ |
beržẽlis beržẽlio beržẽliui beržẽlį berželiù beržẽlyje beržẽli |
obuolỹs óbuolio óbuoliui óbuolį óbuoliu obuolyjè obuolỹ |
paauglỹs pãauglio pãaugliui pãauglį pãaugliu paauglyjè paauglỹ |
|
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
sámčiai sámčių sámčiams sámčius sámčiais sámčiuose sámčiai |
žõdžiai žõdžių žõdžiams žodžiùs žõdžiais žõdžiuose žõdžiai |
arklia arkli arkliáms árklius arklias arkliuosè arklia |
glėbia glėbi glėbiáms glėbiùs glėbias glėbiuosè glėbia |
beržẽliai beržẽlių beržẽliams berželiùs beržẽliais beržẽliuose beržẽliai |
obuolia obuoli obuoliáms óbuolius obuolias obuoliuosè obuolia |
paauglia paaugli paaugliáms pãauglius paauglias paaugliuosè paauglia |
-a galūnės daiktavardžių kirčiavimo pavyzdžiai
|
|
Dviskiemeniai daiktavardžiai |
Daugiaskiemeniai daiktavardžiai |
|||||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
2 |
3a |
3b |
|
|
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
úoga úogos úogai úogą úoga úogoje úoga |
rankà rañkos rañkai rañką rankà rañkoje rañka |
galvà galvõs gálvai gálvą gálva galvojè gálva |
klaidà klaidõs kladai kladą klaidà klaidojè klada |
merginà mergnos mergnai mergną merginà mergnoje mergna |
glūdumà glūdumõs gldumai gldumą glduma glūdumojè glduma |
atramà atramõs ãtramai ãtramą ãtrama atramojè ãtrama |
|
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
úogos úogų úogoms úogas úogomis úogose úogos |
rañkos rañkų rañkoms rankàs rañkomis rañkose rañkos |
gálvos galv galvóms gálvas galvoms galvosè gálvos |
klados klaid klaidóms klaidàs klaidoms klaidosè klados |
mergnos mergnų mergnoms merginàs mergnomis mergnose mergnos |
gldumos glūdum glūdumóms gldumas glūdumoms glūdumosè gldumos |
ãtramos atram atramóms ãtramas atramoms atramosè ãtramos |
-ė galūnės daiktavardžių kirčiavimo pavyzdžiai
|
|
Dviskiemeniai daiktavardžiai |
Daugiaskiemeniai daiktavardžiai |
|||||
|
1 |
2 |
3 |
4 |
2 |
3a |
3b |
|
|
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
dróbė dróbės dróbei dróbę dróbe dróbėje dróbe |
žvãkė žvãkės žvãkei žvãkę žvakè žvãkėje žvãke |
gerkl gerkls gérklei gérklę gérkle gerklėjè gérkle |
lėl lėls llei llę lėlè lėlėjè lle |
suknẽlė suknẽlės suknẽlei suknẽlę suknelè suknẽlėje suknẽle |
rietuv rietuvs retuvei retuvę retuve rietuvėjè retuve |
kirmėl kirmėls kimėlei kimėlę kimėle kirmėlėjè kimėle |
|
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
dróbės dróbių dróbėms dróbes dróbėmis dróbėse dróbės |
žvãkės žvãkių žvãkėms žvakès žvãkėmis žvãkėse žvãkės |
gérklės gerkli gerklms gérkles gerklėms gerklėsè gérklės |
llės lėli lėlms lėlès lėlėms lėlėsè llės |
suknẽlės suknẽlių suknẽlėms suknelès suknẽlėmis suknẽlėse suknẽlės |
retuvės rietuvi rietuvms retuves rietuvėms rietuvėsè retuvės |
kimėlės kirmėli kirmėlms kimėles kirmėlėms kirmėlėsè kimėlės |
-us ir -is daiktavardžių kirčiavimo pavyzdžiai
|
|
1 |
2 |
3 |
3 |
4 |
|
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
stálčius stálčiaus stálčiui stálčių stálčiumi stálčiuje stálčiau |
sùkčius sùkčiaus sùkčiui sùkčių sùkčiumi sùkčiuje sùkčiau |
sūnùs sūnaũs snui snų sūnum sūnujè sūnaũ |
žvėrs žvėriẽs žvriui žvrį žvėrim žvėryjè žvėriẽ |
nakts naktiẽs nãkčiai nãktį naktim naktyjè naktiẽ |
|
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
stálčiai stálčių stálčiams stálčius stálčiais stálčiuose stálčiai |
sùkčiai sùkčių sùkčiams sukčiùs sùkčiais sùkčiuose sùkčiai |
snūs sūn sūnùms snus sūnums sūnuosè snūs |
žvrys žvėri žvėrms žvris žvėrims žvėrysè žvrys |
nãktys nakt naktms nakts naktims naktysè nãktys |
-as, -is, -us galūnės vyriškosios giminės būdvardžių kirčiavimo pavyzdžiai
|
|
3 |
4 |
2 |
4 |
3 |
4 |
|
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
júodas júodo juodám júodą júodu juodamè júodas |
meñkas meñko menkám meñką menkù menkamè meñkas |
besakis besakio besakiam besakį besaikiù besakiame besaki |
tolèsnis tolèsnio tolesniám tolèsnį tolesniù tolesniamè tolèsni |
lýgus lygaũs lygiám lýgų lýgiu lygiamè lýgus |
panašùs panašaũs panašiám panãšų panašiù panašiamè panašùs |
|
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
juod juod juodems júodus juodas juoduosè juod |
menk menk menkems menkùs menkas menkuosè menk |
besakiai besakių besakiams besaikiùs besakiais besakiuose besakiai |
tolesn tolesni tolesnems tolesniùs tolesnias tolesniuosè tolesn |
lýgūs lygi lygems lýgius lygias lygiuosè lýgūs |
panãšūs panaši panašems panašiùs panašias panašiuosè panãšūs |
-a, -i, -ė galūnės moteriškosios giminės būdvardžių kirčiavimo pavyzdžiai
|
|
3 |
4 |
3 |
4 |
1 |
2 |
4 |
|
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
kietà kietõs ketai ketą keta kietojè kietà |
mažà mažõs mãžai mãžą mažà mažojè mažà |
gard gardžiõs gárdžiai gárdžią gárdžia gardžiojè gard |
dail dailiõs daliai dalią dailià dailiojè dail |
apýžalė apýžalės apýžalei apýžalę apýžale apýžalėje apýžalė |
beglõbė beglõbės beglõbei beglõbę beglobè beglõbėje beglõbė |
gerèsnė geresns gerèsnei gerèsnę geresnè geresnėjè gerèsnė |
|
vard. kilm. naud. gal. įnag. viet. šauksm. |
ketos kiet kietóms ketas kietoms kietosè ketos |
mãžos maž mažóms mažàs mažoms mažosè mãžos |
gárdžios gardži gardžióms gárdžias gardžioms gardžiosè gárdžios |
dalios daili dailióms dailiàs dailioms dailiosè dalios |
apýžalės apýžalių apýžalėms apýžales apýžalėmis apýžalėse apýžalės |
beglõbės beglõbių beglõbėms beglobès beglõbėmis beglõbėse beglõbės |
gerèsnės geresni geresnms geresnès geresnėms geresnėsè gerèsnės |
