Priešdėlinių veiksmažodžių pagrindinių ir išvestinių formų kirčiavimas nesudėtingas, vis dėlto kai kuriuos dėsningumus reikia įsidėmėti.
Veiksmažodžių su priešdėliu per- visos formos kirčiuojamos tvirtapradiškai priešdėlyje, pavyzdžiui, pérnešti, pérneša, pérnešė.
Niekada nekirčiuojamas priešdėlis:
priesaginių veiksmažodžių,
bendračių,
tvirtapradžių veiksmažodžių,
o asmenuotės veiksmažodžių (jų esamojo laiko trečiasis asmuo turi galūnę -o).
Priešdėliai kirtį atitraukia esamojo ir (ar) būtojo kartinio laiko formose iš gretimo netvirtapradžio priešpaskutinio skiemens:
(i)a asmenuotės (su galūne -ė) veiksmažodžių būtojo kartinio laiko formose, pavyzdžiui, nùpeikė, nèplaukė;
esamojo laiko formose, turinčiose šaknyje:
trumpąjį ar padėtinio ilgumo balsį, pavyzdžiui, sùveda, nèskuta, pàkasa(išskyrus netùri, negãli, nebetùri, nebegãli, betùri, begãli, bet su kitais priešdėliais atitraukia kirtį, pavyzdžiui, pturi, šgali);
dvigarsius el, em, en, er besikaitaliojančius su il, im, in, ir bei balsiu i, pavyzdžiui, àtvelka (plg. atvikti), nùkerpa (plg. nukipti), šskrenda (plg. išskrsti);
keli mišrieji a asmenuotės veiksmažodžiai, turintys dvigarsius al, am, an, pavyzdžiui, nùgarma, nèkalba, sùskamba.
Įsidėmėkite, kad esamojo laiko veiksmažodžiai su galūne -(i)a, turintys tvirtagalę šaknį be balsių kaitos, kirčio į priešdėlį neatitraukia, pavyzdžiui,neplaũkia (neplaũkti, nèplaukė).
Išvestinės priešdėlinių veiksmažodžių formos taip pat dažniausiai išlaiko pamatinės formos kirčio vietą ir priegaidę.
Priešdėlinių veiksmažodžių bendratis kirčiuojama šaknyje, išskyrus su priešdėliu per-, tai ir iš jos padarytos išvestinės formos kirtį turi kamiene (išskyrus neveikiamosios rūšies dalyvio būtąjį laiką), pavyzdžiui, nevikti – nevikdavo, neviks, neviktų, nevik, nevikdavęs, neviksiąsir t. t.
Priešdėliniai neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyviai kirčiuojami dvejopai:
Pastoviai (pagal pirmąją kirčiuotę) kirčiuojami dalyviai, padaryti iš priesaginių bendračių, pavyzdžiui, nematýti – nematýtas, -a (plg. matýtas, -a).
Kilnojamąjį kirtį turi dalyviai, padaryti iš nepriesaginių bendračių. Jie kirčiuojami pagal 3 kirčiuotę (jei bendratis tvirtapradė) arba 3b (jei bendraties šaknis tvirtagalė arba trumpoji). 3 kirčiuotės dalyviai kirčio į priešdėlį nenukelia, o 3b kirtį turi galūnėje arba priešdėlyje, pavyzdžiui, neláukti – neláuktas, -à 3; apskùsti – àpskustas, -à 3b; nupiẽšti – nùpieštas, -à 3b.
Priešdėliniai veikiamiejiesamojo laiko dalyviai išlaiko veiksmažodžio pagrindinės formos (esamojo laiko) kirčio vietą ir priegaidę. Jei kirtį atitraukia esamojo laiko forma, tai ir dalyvis bus kirčiuojamas priešdėlyje, pavyzdžiui, nèkalba – nèkalbantis, -i, neskélbia – neskélbiantis, -i.
Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai, padaryti iš kirčio nenukeliančių esamojo laiko veiksmažodžių, kirčiuojami kaip ir atitinkami nepriešdėliniai veiksmažodžiai, pavyzdžiui, negyvẽna – negyvẽnamas, -a 1; nemýli – nemýlimas, -à 3a.
Dalyviai, padaryti iš kirtį esamajame laike nukeliančių veiksmažodžių, kirčiuojami pagal 34b kirčiuotę, t. y. kai kurie linksniai kirčiuojami priešdėlyje, pavyzdžiui, nèveda – nèvedamas, -à 34b; kasa – kasamas, -à 34b.
Esamojo laiko padalyviai taip išlaiko pagrindinės formos kirčio vietą ir priegaidę, jei kirtį atitraukia esamojo laiko forma, tai ir padalyvis bus kirčiuojamas priešdėlyje pavyzdžiui, neskélbia – neskélbiant, àtneša – àtnešant.
Priešdėliniai būtojo kartinio laiko padalyviai, išskyrus tuos, kurie padaryti iš veiksmažodžių su priešdėliu per-, kirčio į priešdėlį niekada nenukelia (net jei pagrindinė būtojo kartinio laiko forma kirčiuojama priešdėlyje), pavyzdžiui, išbãrus (plg. šbarė), išnẽšus (plg. šnešė).
Prisiminkite!
Kirtį į priešdėlį atitraukia per- vediniai ir kai kurie netvirtapradžiai esamojo ir būtojo kartinio laiko veiksmažodžiai.