Įvardžiuotinės formos

 

Įvardžiuotinės būdvardžių, skaitvardžių ir įvardžių formos kirčiuojamos dvejopai: pastoviai ir pagal kilnojamojo kirčiavimo modelį, jis nesutampa su kuria nors kirčiuote. Kilnojamojo kirčiavimo pavyzdžiai pateikti lentelėje.

 

Vyriškoji giminė Moteriškoji giminė
Vienaskaita Daugiskaita Vienaskaita Daugiskaita

 aukštàsis

 áukštojo

 aukštájam

 áukštąjį

 aukštúoju

 aukštãjame

 aukšteji

 aukštjų

 aukštesiems

 aukštúosius

 aukštasiais

 aukštuõsiuose

 aukštóji

 aukštõsios

 áukštajai

 áukštąją

 aukštja

 aukštõjoje

 áukštosios

 aukštjų

 aukštósioms

 aukštsias

 aukštõsiomis

 aukštõsiose

 

Kirčiavimo modelis priklauso nuo paprastosios formos kirčiuotės.

1. Jei paprastoji forma yra pirmosios kirčiuotės, įvardžiuotinės formos kirčiuojamos pastoviai (t. y. išlaiko paprastosios formos kirčio vietą ir priegaidę), pavyzdžiui, duobtasis, -oji

(plg. duobtas, -a 1), sniegúotasis, -oji
(plg. sniegúotas, -a 1). Tačiau nemažai iš tokių būdvardžių ar skaitvardžių padarytų įvardžiuotinių formų galima kirčiuoti dvejopai:

  • Būdvardžiai su priesagomis -ingas, -a ir -iškas, -a, pavyzdžiui, laimngasis, -oji
    (plg. laimngas, -a 1) arba laimingàsis, -óji
    ; draũgiškasis, -oji
    (plg. draũgiškas, -a 1) arba draugiškàsis, -óji
    .
  • Šie kelintiniai skaitvardžiai: tū́kstantasis, -oji
    (plg. tū́kstantas, -a 1) arba tūkstantàsis, -óji
    ; vienúoliktasis, -oji
    (plg. vienúoliktas, -a 1) arba vienuoliktàsis, -óji
    … devynióliktasis, -oji
    (plg. devynióliktas, -a 1) arba devynioliktàsis, -óji
    .
  • Taip pat dvejopai gali būti kirčiuojamas ir įvardis kelióliktasis, -oji
    (plg. kelióliktas, -a 1) arba kelioliktàsis, -óji
    .

Kilnojamąjį kirtį turi: ankstyvàsis, -óji; vėlyvàsis, -óji; geltonàsis, -óji; mėlynàsis, -óji; raudonàsis, -óji (jų paprastosios formos gali būti kirčiuojamos dvejopai)

.

2. Jei paprastoji forma yra nepastovaus kirčiavimo (3 ar 4 kirčiuotės), įvardžiuotinės formos turi kilnojamąjį kirtį, pavyzdžiui, gražùsis, -óji

(plg. gražùs, - 4); aukštàsis, -óji
(plg. áukštas, - 3); manàsis, -óji
(plg. mãnas, - 4); penktàsis, -óji
(plg. peñktas, - 4).

 

Įvardžiuotiniai veikiamosios rūšies dalyviai dažniausiai kirčiuojami pastoviai, pavyzdžiui, važiúojantysis, -ioji (plg. važiúojantis, -i);  važiãvusysis, -ioji (plg. važiãvęs, -usi); važiúodavusysis, -ioji (plg. važiúodavęs, -usi); važiúosiantysis, -ioji (plg. važiúosiąs, -ianti); drbusysis, -ioji (plg. drbęs, -usi); drbsiantysis, -ioji (plg. drbsiąs, -ianti).

Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai, padaryti iš nepriesaginių veiksmažodžių, gali būti kirčiuojami dvejopai: pastoviai ir pagal kilnojamojo kirčio modelį, pavyzdžiui, drbantysis, -ioji (plg. drbantis, -i iš drba) arba dirbantỹsis, -ióji; tkintysis, -ioji (plg. tkintis, -i iš tki) arba tikintỹsis, -ióji; gýdantysis, -ioji (plg. gýdantis, -i iš gýdo) arba gydantỹsis, -ióji.

 

Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvio įvardžiuotinių formų kirčiavimas priklauso nuo paprastosios formos daugiskaitos naudininko kirčio vietos:

  • Jei daugiskaitos naudininkas kirčiuojamas gale (paprastoji forma yra 3 arba 4 kirčiuotės), tai įvardžiuotinės formos turi kilnojamąjį kirtį, pavyzdžiui, kalbamems (3b) – kalbamàsis, -óji; mylimems (3a) – mylimàsis, -óji.
  • Jei daugiskaitos naudininkas kirčiuojamas ne gale, tai įvardžiuotinės formos gali būti kirčiuojamos dvejopai (pastoviai arba pagal kilnojamąjį kirčiavimą), pavyzdžiui, gýdomasis, -oji (plg. gýdomas, -a 1 iš gýdo) arba gydomàsis, -óji; gyvẽnamasis, -oji (plg. gyvẽnamas, -a 1 iš gyvẽna) arba gyvenamàsis, -óji.

Neveikiamosios rūšies būtojo laiko įvardžiuotinės formos kirčiuojamos dvejopai:

  • padaryti iš pastovų kirtį turinčių paprastųjų formų, kirčiuojami pastoviai, pavyzdžiui, gýdytasis, -oji (plg. gýdytas, -a);
  • padaryti iš nepastovų kirtį turinčių paprastųjų formų, kirčiuojami pagal kilnojamojo kirčio modelį, pavyzdžiui, vilktàsis, -óji (plg. viktas, -à 4).

 

Prisiminkite!

Įvardžiuotinės formos gali išlaikyti paprastosios formos kirtį arba turėti kilnojamąjį kirtį. Pastoviai dažniausiai kirčiuojami tie žodžiai, kurių paprastoji forma yra pirmosios kirčiuotės. 

Įvardžiuotinės formos

Kirčiavimas