Padėtinio ilgumo balsiai

 

Nekirčiuoti vienbalsiai (neįeina į dvigarsio ar dvibalsio sudėtį) a, e yra trumpieji. Tačiau, gavę kirtį, jie dažniausiai pailgėja (todėl vadinami padėtinio ilgumo balsiais) ir turi tvirtagalę priegaidę, pavyzdžiui, lãpas
(bet lapù
).

Lengviau atpažinsite vienbalsius a, e, jei atkreipsite dėmesį į skiemenavimą. Pavyzdžiui, žodžiuose šal-to
ir su-ša-lo
kirčiuojame skiemenis su balsiu a. Gerai girdite, kad a panašaus ilgumo, bet šal-to turime dvigarsį (taigi priegaidė tvirtapradė), o žodyje su-ša-lo nėra dvigarsio. Vadinasi, turime tvirtagalį vienbalsį a.

Lietuvių kalboje vienbalsiai a, e, gavę kirtį, išlieka trumpieji:

  • žodžio gale, pavyzdžiui, rankà, rankàs, gėlè, gėlès, arbà, benè
    ;
  • vienskiemeniuose žodžiuose, pavyzdžiui, bèt, tàs, nèt
    (išimtis mẽs
    );
  • nepriesaginėse bendratyse ir iš jų padarytose formose, pavyzdžiui, kàsti, kàsdavo, kàs, kàstų, kàsk, kàsdavęs, kàsiąs, kàstinas, kàsdamas, kàsdavus, kàsiant
    (išimtis kãstas
    );
  • veiksmažodžių priešdėliuose, pavyzdžiui, àpkasa, àtkasa, nèkasa, nebèkasa, pàkasa, pràkasa, tebèkasa
    ;
  • įvardžiuotinių formų vyriškosios giminės vienaskaitos vardininko galūnėje, pavyzdžiui, mažàsis, pirmàsis
    ;
  • priesagose, pavyzdžiui, mažèsnis, mažėlèsnis, mažèsnio, mažėlèsnio, mažèsnį, mažėlèsnį
    ;
  • įvardžiuose màno, tàvo, sàvo
    .

 

Prisiminkite!

Kirčiuoti vienbalsiai a, e dažniausiai yra ilgieji ir žymimi riestiniu kirčio ženklu.