Priešdėliniai veiksmažodžiai

 

Priešdėlinių veiksmažodžių pagrindinių ir išvestinių formų kirčiavimas nesudėtingas, vis dėlto kai kuriuos dėsningumus reikia įsidėmėti.

Veiksmažodžių su priešdėliu per- visos formos kirčiuojamos tvirtapradiškai priešdėlyje, pavyzdžiui, pérnešti, pérneša, pérnešė
.

Niekada nekirčiuojamas priešdėlis:

  • priesaginių veiksmažodžių,
  • bendračių,
  • tvirtapradžių veiksmažodžių,
  • o asmenuotės veiksmažodžių (jų esamojo laiko trečiasis asmuo turi galūnę -o).

Priešdėliai kirtį atitraukia esamojo ir (ar) būtojo kartinio laiko formose iš gretimo netvirtapradžio priešpaskutinio skiemens:

  • (i)a asmenuotės (su galūne ) veiksmažodžių būtojo kartinio laiko formose, pavyzdžiui, nùpeikė, nèplaukė
    ;
  • esamojo laiko formose, turinčiose šaknyje:
    • trumpąjį ar padėtinio ilgumo balsį, pavyzdžiui, sùveda, nèskuta, pàkasa
       (išskyrus netùri, negãli, nebetùri, nebegãli, betùri, begãli
      , bet su kitais priešdėliais atitraukia kirtį, pavyzdžiui, pturi, šgali
      );
    • dvigarsius el, em, en, er besikaitaliojančius su il, im, in, ir bei balsiu i, pavyzdžiui, àtvelka (plg. atvikti), nùkerpa (plg. nukipti), šskrenda (plg. išskrsti)
      ;
    • keli mišrieji a asmenuotės veiksmažodžiai, turintys dvigarsius al, am, an, pavyzdžiui, nùgarma, nèkalba, sùskamba
      .

Įsidėmėkite, kad esamojo laiko veiksmažodžiai su galūne -(i)a, turintys tvirtagalę šaknį be balsių kaitos, kirčio į priešdėlį neatitraukia, pavyzdžiui, neplaũkia (neplaũkti, nèplaukė).

Išvestinės priešdėlinių veiksmažodžių formos taip pat dažniausiai išlaiko pamatinės formos kirčio vietą ir priegaidę.

Priešdėlinių veiksmažodžių bendratis kirčiuojama šaknyje, išskyrus su priešdėliu per-, tai ir iš jos padarytos išvestinės formos kirtį turi kamiene (išskyrus neveikiamosios rūšies dalyvio būtąjį laiką), pavyzdžiui, nevikti – nevikdavo, neviks, neviktų, nevik, nevikdavęs, neviksiąs
 ir t. t.

Priešdėliniai neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyviai kirčiuojami dvejopai:

  • Pastoviai (pagal pirmąją kirčiuotę) kirčiuojami dalyviai, padaryti iš priesaginių bendračių, pavyzdžiui, nematýti – nematýtas, -a (plg. matýtas, -a)
    .
  • Kilnojamąjį kirtį turi dalyviai, padaryti iš nepriesaginių bendračių. Jie kirčiuojami pagal 3 kirčiuotę (jei bendratis tvirtapradė) arba 3b (jei bendraties šaknis tvirtagalė arba trumpoji). 3 kirčiuotės dalyviai kirčio į priešdėlį nenukelia, o 3b kirtį turi galūnėje arba priešdėlyje, pavyzdžiui,  neláukti – neláuktas, -à 3; apskùsti – àpskustas, -à 3bnupiẽšti – nùpieštas, -à 3b
    .

Priešdėliniai veikiamieji esamojo laiko dalyviai išlaiko veiksmažodžio pagrindinės formos (esamojo laiko) kirčio vietą ir priegaidę. Jei kirtį atitraukia esamojo laiko forma, tai ir dalyvis bus kirčiuojamas priešdėlyje, pavyzdžiui, nèkalba – nèkalbantis, -i, neskélbia – neskélbiantis, -i
.

Neveikiamosios rūšies esamojo laiko dalyviai, padaryti iš kirčio nenukeliančių esamojo laiko veiksmažodžių, kirčiuojami kaip ir atitinkami nepriešdėliniai veiksmažodžiai, pavyzdžiui, negyvẽna – negyvẽnamas, -a 1; nemýli – nemýlimas, -à 3a
.

Dalyviai, padaryti iš kirtį esamajame laike nukeliančių veiksmažodžių, kirčiuojami pagal 34b kirčiuotę, t. y. kai kurie linksniai kirčiuojami priešdėlyje, pavyzdžiui, nèveda – nèvedamas, -à 34bkasa – kasamas, -à 34b
.

Esamojo laiko padalyviai taip išlaiko pagrindinės formos kirčio vietą ir priegaidę, jei kirtį atitraukia esamojo laiko forma, tai ir padalyvis bus kirčiuojamas priešdėlyje pavyzdžiui, neskélbia – neskélbiant, àtneša – àtnešant
.

Priešdėliniai būtojo kartinio laiko padalyviai, išskyrus tuos, kurie padaryti iš veiksmažodžių su priešdėliu per-, kirčio į priešdėlį niekada nenukelia (net jei pagrindinė būtojo kartinio laiko forma kirčiuojama priešdėlyje), pavyzdžiui, išbãrus (plg. šbarė), išnẽšus (plg. šnešė)
.

 

Prisiminkite!

Kirtį į priešdėlį atitraukia per- vediniai ir kai kurie netvirtapradžiai esamojo ir būtojo kartinio laiko veiksmažodžiai.