Jau susipažinote su svarbiausiomis lietuvių kalbos garsų ypatybėmis, jų klasifikacija, užrašymo ir tarimo skirtumais. Dabar bandysime visa tai apibendrinti ir susisteminti.
Tariant garsus labai svarbi liežuvio padėtis. Nuo jo priklauso, koks bus ištartas balsis. Tariant balsius liežuvis juda horizontaliai ir vertikaliai.
Horizontalus liežuvio poslinkis lemia balsių eilę.
Jei liežuvis pasislenka į priekį, ištariame priešakinės eilės (e, ę, ė, i, į, y, ie) balsius.
Jei liežuvis atsitraukia atgal – užpakalinės eilės (a, ą, o, u, ų, ū, uo).
Vertikalus liežuvio judėjimas lemia balsių pakilimą.
Kai liežuvis nemažai pakyla, ištariame aukštutinio pakilimo (i, į, y, u, ū, ų) balsius.
Kai liežuvis pakyla tik šiek tiek – vidutinio pakilimo (o, ė).
Jei liežuvis nepakyla ar net šiek tiek nusileidžia žemyn – žemutinio pakilimo (a, ą, e, ę).
Kaip jau žinote, ie, uo yra kintamieji. Tai žemėjančio pakilimo balsiai, ie – priešakinės eilės, uo – užpakalinės eilės.
Tariant balsius svarbi ir lūpų padėtis. Jei jos suapvalinamos, atkišamos į priekį, tokie balsiai vadinami lūpiniais. Tai yra o, u, ų, ū, uo. Tariant priešakinės eilės balsius ir balsį a, lūpos nėra tokios aktyvios, todėl balsiai i, į, y, e, ę, ė, ie, a, ą vadinami nelūpiniais.
Skirstymo kriterijus
Grupės
Įprastinė rašyba
Trukmė
Ilgieji
ą ę į y ų ū o ė a eie uo (ir kirčiuoti: ý ó e úo; ỹ õ ã ẽ i uõ)
Trumpieji
a e i u o (ir kirčiuoti: à è ù ò)
Eilė
Priešakinės eilės
e ę ė i į y ie (ir atitinkami kirčiuoti)
Užpakalinės eilės
a ą o u ų ū uo (ir atitinkami kirčiuoti)
Pakilimas
Aukštutinio pakilimo
i į y u ū ų (ir atitinkami kirčiuoti)
Vidutinio pakilimo
o ė (ir atitinkami kirčiuoti)
Žemutinio pakilimo
a ą e ę (ir atitinkami kirčiuoti)
Kintamieji
ie, uo (ir atitinkami kirčiuoti)
Lūpų veikla
Lūpiniai
o, u, ų, ū, uo (ir atitinkami kirčiuoti)
Nelūpiniai
i, į, y, e, ę, ė, ie, a, ą (ir atitinkami kirčiuoti)
Prisiminkite!
Pagal trukmę balsiai skirstomi į ilguosius ir trumpuosius.
Pagal liežuvio judėjimą – į priešakinius ir užpakalinius; aukštutinius, vidutinius ir žemutinius.
