Nekaitomosios kalbos dalys

 

Prieveiksmių ir nekaitomųjų kalbos dalių kirčiavimą galima pasitikrinti žodyne. Dažnai juos galima sukirčiuoti remiantis žodžio galo taisykle ar pamatinių žodžių kirčiavimu.

Prieveiksmių su formantu -(i)ai kirčio vieta sutampa su pamatinio žodžio daugiskaitos naudininko kirčio vieta, pavyzdžiui, apsukrems – apsukria, laimngiems – laimngai, nevỹkusiems – nevỹkusiai, įtemptems – įtempta, baltems – balta, pigems – pigia

.

Išimtys:

  • ne skonį žymintys prieveiksmiai, padaryti iš dviskiemenių būdvardžių su galūne -us, šaknyje turinčių ilgąjį balsį ar dvigarsį, pavyzdžiui, ryškems (ryškùs) – rỹškiai, drąsems (drąsùs) – drsiai, irzlems (irzlùs) – izliai
    , daugelio skonio prieveiksmių kirčio vieta sutampa su pamatinio žodžio daugiskaitos naudininko, pavyzdžiui, gardžia (plg. gardems), karčia (plg. kartems), riebia (plg. riebems), sūria (plg. sūrems), rūgščia (plg. rūgštems), saldžia (plg. saldems)
    ;
  • gretai (nors greitems), negiamai (nors neigiamems), suprañtamai (nors suprantamems), tiñkamai (nors tinkamems), neišvéngiamai (nors neišvengiamems), mrštamai (nors mirštamems), nusikal̃stamai (nors nusikalstamems), prienamai (nors prieinamems), rekiamai (nors reikiamems)
    .

Daug prieveiksmių galima kirčiuoti dvejopai: ankstývai ir ankstyva, įdomia ir įdõmiai, malonia ir malõniai, nepadoria ir nepadõriai, padoria ir padõriai, paslaugia ir paslaũgiai, patogia ir patõgiai, pavydžia ir pavỹdžiai, sąmojngai ir są́mojingai, sąmonngai ir są́moningai, sąžinngai ir są́žiningai, teisė́tai ir téisėtai, tolydžia ir tolỹdžiai

ir kt.

 

Kai kurių kitų prieveiksmių ir nekaitomųjų kalbos dalių kirčiavimo pavyzdžiai

  • Tvirtagalį paskutinį skiemenį turi: kitadõs, visadõs; kitap, antrap
    , bet niẽkaip, štaip
    ; teñ, šeñ; vl, kodl, todl; aukštỹn, žemỹn; paeiliu, pakeliu, pasku
    , bet apliñkui, artipiniui, lgainiui, pãskui, pùsvelčiui, véltui, kõl, tõl, šiõl; kitu, visu, svetu
    , bet niẽkur
    ;  añt, anta, apiẽ, apliñk, a, arčiaũ, artỹn, aukščiaũ, be, beñt, dl, , idañt, i, jaũ, juõ, ka, kap, kuõ…tuõ, liñk, n, nebeñt, ne, nejaũ, nuõ, õ, pale, pe, pirmiaũ, põ, prõ, priẽ, priẽš, šta, tačiaũ, tap, tap, tiẽs, tikta, toliaũ, vidurỹ, vl, viš, viršu, võs, žemiaũ; laukañ; dešinn, kairn; šaliñ; lygiõm, tyčiõm, tuščiõm
    .
  • Tvirtapradį paskutinį skiemenį turi: kek, tek, šek
    , bet štiek
    ; galóp, vakaróp, vasaróp; anót, bevéik, dár, gál, jéi, jóg, lýg, nórs, pusiáu, užúot, ven; ilgám, trumpám
    .
  • Trumpąjį paskutinį skiemenį turi: kadà, tadà, visadà, niekadà, ganà, gretà, staigà
    , bet týčia, netýčia (iš netýčių)
    , kamè, ankst, anà, arbà, art, aurè, bè, bemàž, bèt, čià, dėkà, gretà, š, t, jùk, kàd, lg, nè, nès, nèt, netol, pasàk, pirmà, pàs, pàt, sù, sulg, šalià, tè, tk, ùž, užù, užtàt, và, vs, kartù, vargù
    .

Kirčiavimas