Veiksmažodžiai

1. Trijų pagrindinių veiksmažodžio formų (bendraties, esamojo laiko trečiojo asmens ir būtojo kartinio laiko trečiojo asmens) kirčiavimas pateikiamas žodynuose, pavyzdžiui, tráukti, tráukia, tráukė; vikti, veka, viko; sėdti, sdi, sėdjo

Jų priegaidę galima nustatyti ir iš klausos ar remiantis priešpaskutinio skiemens taisykle.

Jeigu kirčiuotoje šaknyje yra mišrusis dvigarsis ar dvibalsis, priegaidę dažniausiai nustatome iš klausos, pavyzdžiui, lukti, lukia, lukė; keñkti, keñkia, keñkė

Jei esamojo ir būtojo kartinio laiko trečiojo asmens priešpaskutiniame skiemenyje yra ilgieji balsiai, priegaidę galima pasitikrinti žodyne arba nustatyti remiantis atvirkštine priešpaskutinio skiemens taisykle.

Tvirtagalę priegaidę priešpaskutiniame skiemenyje turi tie veiksmažodžiai, kurių esamojo ir būtojo kartinio laiko vienaskaitos pirmasis ir antrasis asmuo kirčiuojamas gale, pavyzdžiui, žiūriù, žiūr – žiri; grįžaũ, grįža – gržo

.
Jei minėtos formos kirčiuojamos ne gale, tai jų priegaidė tvirtapradė, pavyzdžiui, mýliu, mýli – mýli; bgau, bgai – bgo

.

Esamojo ir būtojo kartinio vienaskaitos pirmojo ir antrojo asmens kirčiavimas priklauso nuo trečiojo asmens kirčio vietos ir priegaidės (t. y. nuo to, ar žodis paklūsta priešpaskutinio skiemens taisyklei).

Jei priešpaskutinis skiemuo trumpasis arba tvirtagalis, tai kirtis veiksmažodžių esamojo ir būtojo kartinio laiko vienaskaitos pirmajame ir antrajame asmenyje nušoka į galą (kilnojamojo kirčio veiksmažodžiai), pavyzdžiui, veka – velkù, velk; viko – vilkaũ, vilka

. Tokį kirčiavimą lemia priešpaskutinio skiemens kirčiavimo taisyklė.
Jeigu priešpaskutinis skiemuo tvirtapradis, tada kirtis ir priegaidė nesikeičia (pastovaus kirčio veiksmažodžiai), pavyzdžiui, (jis) sdi – sdžiu, (tu) sdi

.

Esamojo ir būtojo kartinio laiko daugiskaitos formos išlaiko vienaskaitos trečiojo asmens kirčio vietą ir priegaidę, pavyzdžiui, veka – vekame, vekate; viko – vikome, vikote; sdi – sdime, sdite

Kirčiuotos bendraties priesagos visada tvirtapradės, pavyzdžiui, šienáuti, kūrénti, kentti, maitnti, skaitýti, skrajóti, kirčiúoti

Pirminių veiksmažodžių bendraties su ilgaisiais balsiais priegaidę galima nustatyti remiantis kitų dviejų pagrindinių formų priegaide. Jei bent vienoje (esamojo ir būtojo kartinio laiko 3 asmens) formoje yra tvirtapradė (o jų priegaidę nustatome remdamiesi priešpaskutinio skiemens taisykle), tai ir bendratis turi tvirtapradę priegaidę, pavyzdžiui, riẽkti – riẽkia (nes riekiù, riek), riẽkė (nes riekiaũ, rieke), sti – sja (nes sju, sji), sjo (nes sjau, sjai), dúoti – dúoda (nes dúodu, dúodi), dãvė (nes daviaũ, dave), dti – dẽda (nes dedù, ded), djo (nes djau, djai)

Sangrąžiniai veiksmažodžiai kirčiuojami kaip atitinkami nesangrąžiniai, pavyzdžiui, mókyti, móko, mókė – mókytis, mókosi, mókėsi

Kilnojamojo kirčio esamojo laiko veiksmažodžių galūnės visada tvirtapradės, pavyzdžiui, prausiúosi, prausesi

(plg. trečiąjį asmenį praũsiasi

), o būtojo kartinio laiko – tvirtagalės, pavyzdžiui, prausiaũsi, prausesi

(plg. trečiąjį asmenį praũsėsi

2. Išvestinės veiksmažodžio formos padaromos iš trijų pagrindinių formų ir jų kirčiavimas priklauso nuo tų formų kirčio vietos, priegaidės, kai kada skiemenų skaičiaus ir asmenuotės (arba nuo esamojo laiko trečiojo asmens galūnės). Daugelio išvestinių formų kirčiavimas problemų nekelia.

Išvestinės nepriešdėlinių nesangrąžinių veiksmažodžių formos ir jų kirčiavimas

Iš bendraties (pavyzdžiui, tráukti, vikti, sėdti

) padaromos išvestinės formos:
- Būtasis dažninis laikas – išlaiko bendraties kirčio vietą ir priegaidę, pavyzdžiui, tráukdavau, tráukdavai, tráukdavo, tráukdavome, tráukdavote (t. p. vikdavo, sėddavo)
  
  .
- Būsimasis laikas – išlaiko bendraties kirčio vietą ir priegaidę, išskyrus trečiojo asmens galinius skiemenis, kurie turi tvirtagalę priegaidę, pavyzdžiui, tráuksiu, tráuksi, traũks, tráuksime, tráuksite (t. p. viks, sėds )
  
  .
- Tariamoji nuosaka – išlaiko bendraties kirčio vietą ir priegaidę, pavyzdžiui, tráukčiau, tráuktum, tráuktų, tráuktume, tráuktute (t. p. viktų, sėdtų)
  
  .
- Liepiamoji nuosaka – išlaiko bendraties kirčio vietą ir priegaidę, pavyzdžiui, tráuk, tráukime, tráukite (t. p. vik, sėdk)
  
  .
- Veikiamosios rūšies dalyvio būtasis dažninis laikas – išlaiko bendraties kirčio vietą ir priegaidę, pavyzdžiui, tráukdavęs, tráukdavusio, tráukdavusiam, tráukdavusį, tráukdavusiu, tráukdavusiame ir kt. (t. p. vikdavęs, sėddavęs)
  
  .
- Veikiamosios rūšies dalyvio būsimasis laikas – išlaiko bendraties kirčio vietą ir priegaidę, pavyzdžiui, tráuksiąs, tráuksiančio, tráuksiančiam, tráuksiantį, tráuksiančiu, tráuksiančiame ir kt. (t. p. viksiąs, sėdsiąs)
  
  ; įsidėmėkite: tvirtapradė priegaidė negali būti keičiama tvirtagale.
- Neveikiamosios rūšies dalyvio būtasis laikas:
  a) padaryti iš priesaginės bendraties, išlaiko kirčio vietą ir priegaidę, pavyzdžiui, sėdtas 1
  
  ;
  b) padaryti iš pirminės bendraties, yra 3 (jei šaknis tvirtapradė) arba 4 (jei šaknis tvirtagalė) kirčiuotės, pavyzdžiui, tráuktas 3, viktas 4
  
  ; įsidėmėkite: dalyviai, padaryti iš veiksmažodžių bendratyje turinčių trumpąjį balsį a, e, tariami su ilguoju balsiu, pavyzdžiui, rãstas
  
  .
- Neveikiamosios rūšies dalyvio būsimasis laikas:
  a) padaryti iš priesaginės bendraties, išlaiko kirčio vietą ir priegaidę, pavyzdžiui, sėdsimas 1
  
  ;
  b) padaryti iš pirminės bendraties, yra 3 kirčiuotės, pavyzdžiui, tráuksimas 3^a(jei šaknis tvirtapradė), viksimas 3^b(jei šaknis tvirtagalė arba trumpoji)
  
  .
- Reikiamybės dalyvis:
  a) padaryti iš priesaginės bendraties, išlaiko kirčio vietą ir priegaidę, pavyzdžiui, sėdtinas 1
  
  ;
  b) padaryti iš pirminės bendraties, yra 3 kirčiuotės, pavyzdžiui, tráuktinas 3^a, viktinas 3^b
  
  .
- Pusdalyvis:
  a) padaryti iš priesaginės bendraties, išlaiko kirčio vietą ir priegaidę, pavyzdžiui, sėddamas, sėddama, sėddami, sėddamos
  
  ;
  b) padaryti iš pirminės bendraties, turi kilnojamąjį kirtį, pavyzdžiui, tráukdamas, traukdamà, traukdam, tráukdamos
  
  .
- Būtojo dažninio laiko padalyvis – išlaiko bendraties kirčio vietą ir priegaidę, pavyzdžiui, tráukdavus, vikdavus, sėddavus
  
  .
- Būsimojo laiko padalyvis – išlaiko bendraties kirčio vietą ir priegaidę, pavyzdžiui, tráuksiant, viksiant, sėdsiant
  
  ; įsidėmėkite: tvirtapradė priegaidė negali būti pakeičiama tvirtagale.
- Būdinys:
  a) padaryti iš priesaginės bendraties, išlaiko kirčio vietą, pavyzdžiui, sėdte, sėdtinai
  
  ;
  b) padaryti iš pirminės bendraties, kirčiuojami gale, pavyzdžiui, trauktè, trauktina, vilktè, vilktina
  
  .
Iš esamojo laiko (pavyzdžiui, tráukia, veka, sdi

) padaromos išvestinės formos:
- Veikiamosios rūšies dalyvio esamasis laikas – išlaiko esamojo laiko kirčio vietą ir priegaidę, pavyzdžiui, tráukiantis, tráukiančio, tráukiančiam, tráukiantį, tráukiančiu, tráukiančiame ir kt. (t. p. vekantis, sdintis)
  
  ; apie trumpąsias formas žr. toliau.
- Neveikiamosios rūšies dalyvio esamasis laikas:
  a) padaryti iš priesaginių ir pirminių bei mišriųjų veiksmažodžių, esamojo laiko trečiajame asmenyje turinčių galūnę -o, išlaiko esamojo laiko kirčio vietą, pavyzdžiui, dainúojamas, mãtomas
  
  ;
  b) padaryti iš pirminių bei mišriųjų veiksmažodžių, esamojo laiko trečiajame asmenyje turinčių galūnes -a, -i, kirčiuojami pagal 3 kirčiuotę, pavyzdžiui, tráukia – tráukiamas, -à 3^a; kaba – kabamas, -à 3^b
  
  ; įsidėmėkite: šių dalyvių formos turi būti kirčiuojamos pagal 3 kirčiuotės modelį, pavyzdžiui, traukiam
  
  .
- Esamojo laiko padalyvis – išlaiko esamojo laiko kirčio vietą ir priegaidę, pavyzdžiui, tráukiant, vekant, sdint
  
  .
Iš būtojo kartinio laiko (pavyzdžiui, tráukė, viko, sėdjo

) padaromos išvestinės formos:
- Veikiamosios rūšies dalyvio būtasis kartinis laikas – išlaiko būtojo kartinio laiko kirčio vietą ir priegaidę, pavyzdžiui, tráukęs, tráukusio, tráukusiam, tráukusį, tráukusiu, tráukusiame ir kt. (t. p. vikęs, sėdjęs)
  
  .
- Būtojo kartinio laiko padalyvis – išlaiko būtojo kartinio laiko kirčio vietą ir priegaidę, pavyzdžiui, tráukus, vikus, sėdjus
  
  .

Veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko trumposios formos:

padarytos iš dviskiemenių veiksmažodžių pamatinių formų, atitraukiančių kirtį į priešdėlius (išskyrus per-), kirčiuojamos tvirtagališkai galiniame skiemenyje, pavyzdžiui, kalbs, kalb (plg. àpkalba), tiks, tik (plg. pàtiki)

;
padarytos iš dviskiemenių veiksmažodžių pamatinių formų, neatitraukiančių kirčio į priešdėlį, gali būti kirčiuojamos dvejopai – galiniame skiemenyje tvirtagališkai arba šaknyje (išlaikant pamatinės formos priegaidę), pavyzdžiui, augs, aug arba áugąs, áugą (plg. išáuga); tyls, tyl arba tỹlįs, tỹlį (plg. patỹli); dvejopai kirčiuojami: ess, es ir ẽsąs, ẽsą

;
padarytos iš daugiaskiemenių veiksmažodžių (išskyrus turinčius kirčiuotas priesagas -ẽna, -ja, -na), išlaiko pamatinės formos kamieno kirtį ir priegaidę, pavyzdžiui, dainúojąs, dainúoją (plg. dainúoja)

;
padarytos iš daugiaskiemenių veiksmažodžių su kirčiuotomis priesagomis -ẽna, -ja, -na, gali būti kirčiuojamos dvejopai – priesagoje (išlaikant pamatinės formos kamieno kirtį ir priegaidę) arba galiniame skiemenyje tvirtagališkai, pavyzdžiui, gyvẽnąs, gyvẽną (plg. gyvẽna) arba gyvens, gyven; daljąs, dalją (plg. dalja) arba dalijs, dalij

.

3. Sangrąžinių nepriešdėlinių veiksmažodžių išvestinių formų kirčiavimas beveik nesiskiria nuo atitinkamų nesangrąžinių veiksmažodžių. Kai kurios sangrąžinių veiksmažodžių formos bendrinėje kalboje nevartojamos: nepriešdėliniai veikiamųjų dalyvių pasitaiko tik vardininko linksniai, o neveikiamųjų sangrąžinių dalyvių vyriškosios ir moteriškosios giminės formos daromos tik iš priešdėlinių veiksmažodžių (vartojama tik bevardė giminė tráukiamasi, tráuktasi).

Išvestinės nepriešdėlinių sangrąžinių veiksmažodžių formos ir jų kirčiavimas

Iš bendraties (pavyzdžiui, tráuktis, viktis

) padaroma:
- Būtasis dažninis laikas – tráukdavosi, vikdavosi
  
  ir kt.
- Būsimasis laikas – traũksis, viksis
  
  ir kt.
- Tariamoji nuosaka – tráuktųsi, viktųsi
  
  ir kt.
- Liepiamoji nuosaka – tráukis, vikis
  
  ir kt.
- Veikiamosios rūšies dalyvio būtasis dažninis laikas – tráukdavęsis, vikdavęsis
  
  ir kt.
- Veikiamosios rūšies dalyvio būsimasis laikas – tráuksiąsis, viksiąsis
  
  ir kt.
- Pusdalyvis – tráukdamasis, vikdamasis (įsidėmėkite: kirtis į galūnę nenukeliamas, plg. mot. g. tráukdamasi)
  
  ir kt.
- Būtojo dažninio laiko padalyvis – tráukdavusis, vikdavusis
  
  .
- Būsimojo laiko padalyvis – tráuksiantis, viksiantis
  
  ir kt.
Iš esamojo laiko (pavyzdžiui, tráukiasi, vekasi

) padaroma:
- Veikiamosios rūšies dalyvio esamasis laikas – tráukiąsis, vekąsis
  
  (įsidėmėkite: kirtis į galūnę nenukeliamas) ir kt.
- Esamojo laiko padalyvis – tráukiantis, vekantis
  
  ir kt.
Iš būtojo kartinio laiko (pavyzdžiui, tráukėsi, vikosi

) padaroma:
- Veikiamosios rūšies dalyvio būtasis kartinis laikas – tráukęsis, vikęsis
  
  ir kt.
- Būtojo kartinio laiko padalyvis – tráukusis, vikusis
  
  .

4. Nemažai priešdėlinių veiksmažodžių kirčiavimo pavyzdžių galima rasti žodynuose. Vis dėlto kai kuriuos kirčiavimo dėsningumus reikia įsidėmėti.

Veiksmažodžių su priešdėliu per- visos formos kirčiuojamos tvirtapradiškai priešdėlyje, pavyzdžiui, pérnešti, pérneša, pérnešė

Niekada nekirčiuojamas priešdėlis: priesaginių veiksmažodžių, bendračių, tvirtapradžių veiksmažodžių, o asmenuotės veiksmažodžių (jų esamojo laiko trečiasis asmuo turi galūnę -o).

Priešdėliai kirtį atitraukia esamojo ir (ar) būtojo kartinio laiko formose iš gretimo netvirtapradžio priešpaskutinio skiemens:

(i)a asmenuotės (su galūne -ė) veiksmažodžių būtojo kartinio laiko formose, pavyzdžiui, nùpeikė, nèplaukė

;
esamojo laiko formose, turinčiose šaknyje:
- trumpąjį ar padėtinio ilgumo balsį, pavyzdžiui, sùveda, nèskuta, pàkasa
  
  (išskyrus netùri, negãli, nebetùri, nebegãli, betùri, begãli
  
  , bet su kitais priešdėliais atitraukia kirtį, pavyzdžiui, pturi, šgali
  
  );
- dvigarsius el, em, en, er besikaitaliojančius su il, im, in, ir bei balsiu i, pavyzdžiui, àtvelka (plg. atvikti), nùkerpa (plg. nukipti), šskrenda (plg. išskrsti)
  
  ;
- keli mišrieji a asmenuotės veiksmažodžiai, turintys dvigarsius al, am, an, pavyzdžiui, nùgarma, nèkalba, sùskamba
  
  .

Įsidėmėkite: esamojo laiko veiksmažodžiai su galūne -(i)a, turintys tvirtagalę šaknį be balsių kaitos, kirčio į priešdėlį neatitraukia, pavyzdžiui, neplaũkia (neplaũkti, nèplaukė)

Priešdėliniai sangrąžiniai veiksmažodžiai kirčiuojami kaip ir nesangrąžiniai priešdėliniai veiksmažodžiai. Jeigu nesangrąžinis veiksmažodis kirtį turi priešdėlyje, tai sangrąžinis veiksmažodis bus kirčiuojamas sangrąžos dalelytėje, pavyzdžiui, susveda (plg. sùveda), nesskuta (plg. nèskuta), paskasa (plg. pàkasa), atsvelka (plg. àtvelka), neskerpa (plg. nèkerpa), suskalba (plg. sùkalba)

. Tik priešdėlis per- kirtį visada išlaiko, pavyzdžiui, pérsiveda (plg. pérveda), pérsikasa (plg. pérkasa)

5. Išvestinės priešdėlinių veiksmažodžių formos dažniausiai išlaiko pagrindinės formos kirčio vietą ir priegaidę.

Išvestinės priešdėlinių veiksmažodžių formos ir jų kirčiavimas

Iš bendraties (pavyzdžiui, netráukti, pértraukti, nevikti, pasėdti, atplaũkti

) padaroma:
- Būtasis dažninis laikas – išlaiko pamatinės formos kirčio vietą, pavyzdžiui, netráukdavo, pértraukdavo, nevikdavo, pasėddavo, atplaũkdavo
  
  .
- Būsimasis laikas – išlaiko pamatinės formos kirčio vietą (3 asm. metatonija), pavyzdžiui, netráuksiu, netraũks; pértrauksiu, pértrauks; neviksiu, neviks; pasėdsiu, pasėds; atplaũksiu, atplaũks
  
  .
- Tariamoji nuosaka – išlaiko pamatinės formos kirčio vietą, pavyzdžiui, netráuktų, pértrauktų, neviktų, pasėdtų, atplaũktų
  
  .
- Liepiamoji nuosaka – išlaiko pamatinės formos kirčio vietą, pavyzdžiui, netráuk, pértrauk, nevik, pasėdk, atplaũk
  
  .
- Veikiamosios rūšies dalyvio būtasis dažninis laikas išlaiko pamatinės formos kirčio vietą, pavyzdžiui, netráukdavęs, pértraukdavęs, nevikdavęs, pasėddavęs, atplaũkdavęs
  
  .
- Veikiamosios rūšies dalyvio būsimasis laikas – išlaiko pamatinės formos kirčio vietą, pavyzdžiui, netráuksiąs, pértrauksiąs, neviksiąs, pasėdsiąs, atplaũksiąs
  
  .
- Neveikiamosios rūšies dalyvio būtasis laikas:
  a) su priešdėliu per- kirčiuojami priešdėlyje, pavyzdžiui, pértrauktas
  
  (1 kirčiuotė);
  b) padaryti iš priesaginės bendraties, išlaiko kirčio vietą ir priegaidę, pavyzdžiui, pasėdtas
  
  (1 kirčiuotė);
  c) kiti yra 3 (jei šaknis tvirtapradė) arba 3^b (jei šaknis tvirtagalė arba trumpa) kirčiuotės (pastarųjų kirtis kai kuriuose linksniuose nukeliamas į priešdėlį), pavyzdžiui, netráuktas 3, nèvilktas 3^b, àtplauktas 3^b
  
  .
- Neveikiamosios rūšies dalyvio būsimasis laikas:
  a) su priešdėliu per- kirčiuojami priešdėlyje, pavyzdžiui, pértrauksimas
  
  (1 kirčiuotė);
  b) padaryti iš priesaginės bendraties, išlaiko kirčio vietą ir priegaidę, pavyzdžiui, pasėdsimas
  
  (1 kirčiuotė);
  c) kiti yra 3 kirčiuotės (kirtis į priešdėlį nenukeliamas), pavyzdžiui, netráuksimas 3^a, neviksimas 3^b, atplaũksimas 3^b
  
  .
- Pusdalyvis:
  a) su priešdėliu per- kirčiuojami priešdėlyje, pavyzdžiui, pértraukdamas
  
  ;
  b) padaryti iš priesaginės bendraties, išlaiko kirčio vietą ir priegaidę, pavyzdžiui, pasėddamas, pasėddama
  
  ;
  c) kiti turi kilnojamąjį kirtį (bet ne priešdėlyje), pavyzdžiui, netráukdamas, netraukdamà, netraukdam, netráukdamos (t. p. nevikdamas, atplaũkdamas)
  
  .
- Būtojo dažninio laiko padalyvis – išlaiko pamatinės formos kirčio vietą, pavyzdžiui, netráukdavus, pértraukdavus, nevikdavus, pasėddavus, atplaũkdavus
  
  .
- Būsimojo laiko padalyvis – išlaiko pamatinės formos kirčio vietą, pavyzdžiui, netráuksiant, pértrauksiant, neviksiant, pasėdsiant, atplaũksiant
  
  .
Iš esamojo laiko (pavyzdžiui, netráukia, pértraukia, nèvelka, pasdi, atplaũkia

) padaroma:
- Veikiamosios rūšies dalyvio esamasis laikas – išlaiko esamojo laiko kirčio vietą, pavyzdžiui, netráukiantis, pértraukiantis, nèvelkantis, pasdintis, atplaũkiantis
  
  .
- Neveikiamosios rūšies dalyvio esamasis laikas:
  a) su priešdėliu per- kirčiuojami priešdėlyje, pavyzdžiui, pértraukiamas 1
  
  ;
  b) padaryti iš kirčio nenukeliančių veiksmažodžių, kirčiuojami kaip ir nepriešdėliniai veiksmažodžiai, pavyzdžiui, netráukiamas 3^a, pasdimas 3^a, atplaũkiamas 3^b
  
  ;
  c) padaryti iš kirtį nukeliančių veiksmažodžių, kirčiuojami pagal 3^4b kirčiuotę, pavyzdžiui, nèvelkamas
  
  .
- Esamojo laiko padalyvis – išlaiko esamojo laiko kirčio vietą ir priegaidę, pavyzdžiui, netráukiant, pértraukiant, nèvelkant, pasdint, atplaũkiant
  
  .
Iš būtojo kartinio laiko (pavyzdžiui, netráukė, pértraukė, neviko, pasėdjo, àtplaukė

) padaroma:
- Veikiamosios rūšies dalyvio būtasis kartinis laikas – kirčio į priešdėlį niekada nenukelia, išskyrus per-, pavyzdžiui, netráukęs, pértraukęs, nevikęs, pasėdjęs, atplaũkęs
  
  .
- Būtojo kartinio laiko padalyvis – kirčio į priešdėlį niekada nenukelia, išskyrus per-, pavyzdžiui, netráukus, pértraukus, nevikus, pasėdjus, atplaũkus
  
  .

Priešdėlinės veikiamosios rūšies esamojo laiko dalyvių vyriškosios giminės vienaskaitos ir daugiskaitos vardininko trumposios formos (išskyrus su priešdėliu per-, kurios visada kirtį turi priešdėlyje, pavyzdžiui, péraugąs, péraugą

) kirčiuojamos taip pat kaip nepriešdėlinės, pavyzdžiui, apkalbs, apkalb (plg. kalbs, kalb); suaugs, suaug (plg. augs, aug) arba suáugąs, suáugą (plg. áugąs, áugą); apdainúojąs, apdainúoją (plg. dainúojąs, dainúoją); išgyvẽnąs, išgyvẽną (plg. gyvẽnąs, gyvẽną) arba išgyvens, išgyven (plg. gyvens, gyven)

Sangrąžinių priešdėlinių veiksmažodžių išvestinės formos taip pat išlaiko pagrindinės formos (su priešdėliu ir sangrąžos dalelyte) kirčio vietą ir priegaidę, išskyrus minėtus neveikiamosios rūšies būtojo laiko dalyvius ir būtojo kartinio laiko padalyvius, padarytus iš kirtį į priešdėlį nukeliančių veiksmažodžių, pavyzdžiui, nusipiẽšti – nuspieštas, -à 3^b, išsnešė – išsinẽšus

Veiksmažodžiai

Kirčiavimas