Priešpaskutinio skiemens taisyklė (vardažodžiai)

 

Viena iš svarbiausių lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklių yra priešpaskutinio skiemens kirčiavimo taisyklė.

Jei priešpaskutinis skiemuo trumpasis arba tvirtagalis, tai gale turime kirčiuoti:

  • vienaskaitos vardininką su galūne -a,
  • vienaskaitos įnagininką su vienskiemene galūne -(i)a, -e, -(i)u,
  • vienaskaitos vietininką su vienskiemene galūne,
  • daugiskaitos galininką.

Pavyzdžiui, žodį rañką
kirčiuojame tvirtagališkai. Vadinasi, turime kirčiuoti: rankà, su rankà, rankàs
. Vienaskaitos vietininką rañkoje kirčiuojame ne gale, nes turime dviskiemenę galūnę -oje.

Kiti pavyzdžiai:

  • gẽrą – gerà, su gerà, geràs
    ;
  • rãštas – raštù, raštè, raštùs
    ;
  • gẽras – gerù, gerùs
    ;
  • añtras – antrù, antrùs
    ;
  • glę – gėlè, gėlès
    ;
  • pelis – peiliù, peiliùs
    ;
  • šaũnų – šauniù, šauniùs
    ;
  • inžiniẽrius – inžinieriùs
    .

 Palyginkite žodžius su tvirtaprade priegaide:

  • šáukštas – šáukštu, šáukšte, šáukštus
    ;
  • sáuja – su sáuja, sáujas
    .

Jeigu negalite iš klausos nustatyti priešpaskutinio skiemens priegaidės, reikia pasitikrinti žodyne. Pavyzdžiui, žodyne randate parašyta miẽstas
, taigi turite kirčiuoti grožėjomės miestù, gyvenu miestè, aplankėme tris miestùs
.

 

Prisiminkite!

Jei priešpaskutinis skiemuo trumpasis arba tvirtagalis, tai vienaskaitos vardininkas su galūne -a, įnagininkas ir vietininkas su vienskiemene galūne bei daugiskaitos galininkas kirčiuojami gale.