Viena iš svarbiausių lietuvių kalbos kirčiavimo taisyklių yra priešpaskutinio skiemens kirčiavimo taisyklė.
Jei priešpaskutinis skiemuo trumpasis arba tvirtagalis, tai gale turime kirčiuoti:
vienaskaitos vardininką su galūne -a,
vienaskaitos įnagininką su vienskiemene galūne -(i)a, -e, -(i)u,
vienaskaitos vietininką su vienskiemene galūne,
daugiskaitos galininką.
Pavyzdžiui, žodį rañką
kirčiuojame tvirtagališkai. Vadinasi, turime kirčiuoti: rankà, su rankà, rankàs
. Vienaskaitos vietininką rañkoje kirčiuojame ne gale, nes turime dviskiemenę galūnę -oje.
Kiti pavyzdžiai:
gẽrą – gerà, su gerà, geràs
;
rãštas – raštù, raštè, raštùs
;
gẽras – gerù, gerùs
;
añtras – antrù, antrùs
;
glę – gėlè, gėlès
;
pelis – peiliù, peiliùs
;
šaũnų – šauniù, šauniùs
;
inžiniẽrius – inžinieriùs
.
Palyginkite žodžius su tvirtaprade priegaide:
šáukštas – šáukštu, šáukšte, šáukštus
;
sáuja – su sáuja, sáujas
.
Jeigu negalite iš klausos nustatyti priešpaskutinio skiemens priegaidės, reikia pasitikrinti žodyne. Pavyzdžiui, žodyne randate parašyta miẽstas
, taigi turite kirčiuoti grožėjomės miestù, gyvenu miestè, aplankėme tris miestùs
.
Prisiminkite!
Jei priešpaskutinis skiemuo trumpasis arba tvirtagalis, tai vienaskaitos vardininkas su galūne -a, įnagininkas ir vietininkas su vienskiemene galūne bei daugiskaitos galininkas kirčiuojami gale.
