Išvestinės veiksmažodžių formos

 

Veiksmažodžių išvestinės formos dažniausiai išlaiko pagrindinių formų, iš kurių jos padarytos (bendraties, esamojo ir būtojo kartinio laiko trečiojo asmens), kirčio vietą ir priegaidę.  Pagrindinių formų kirčio vieta ir priegaidė pateikiama žodynuose.

 

Toliau pateikiamos formos, išlaikančios kirčio vietą ir priegaidę.

  • Iš bendraties (pavyzdžiui, tráukti
    ) padaroma:
    • būtasis dažninis laikas, pavyzdžiui, tráukdavau, tráukdavai, tráukdavo, tráukdavome, tráukdavote
      ;
    • būsimasis laikas, pavyzdžiui, tráuksiu, tráuksi, traũks (trečiasis asmuo gale turi tvirtagalę priegaidę), tráuksime, tráuksite
      ;
    • tariamoji nuosaka, pavyzdžiui, tráukčiau, tráuktum, tráuktų, tráuktume, tráuktute
      ;
    • liepiamoji nuosaka, pavyzdžiui, tráuk, tráukime, tráukite
      ;
    • veikiamosios rūšies dalyvio būtasis dažninis laikas, pavyzdžiui, tráukdavęs, tráukdavusio, tráukdavusiam, tráukdavusį, tráukdavusiu, tráukdavusiame
      ir kt. linksniai;
    • būtojo dažninio laiko padalyvis, pavyzdžiui, tráukdavus
      ;
    • būsimojo laiko padalyvis, pavyzdžiui, tráuksiant
      .
  • Iš esamojo laiko (pavyzdžiui, tráukia
    ) padaroma:
    • veikiamosios rūšies dalyvio esamasis laikas, pavyzdžiui, tráukiantis, tráukiančio, tráukiančiam, tráukiantį, tráukiančiu, tráukiančiame
       ir kt. linksniai;
    • esamojo laiko padalyvis, pavyzdžiui, tráukiant
      .
  • Iš būtojo kartinio laiko (pavyzdžiui, tráukė
    ) padaroma: 
    • veikiamosios rūšies dalyvio būtasis kartinis laikas, pavyzdžiui, tráukęs, tráukusio, tráukusiam, tráukusį, tráukusiu, tráukusiame
      ir kt. linksniai;
    • būtojo kartinio laiko padalyvis, pavyzdžiui, tráukus
      .

 

Kai kurių išvestinių veiksmažodžio formų kirčiavimas priklauso nuo veiksmažodžio darybos ir asmenuotės. Šios formos pateikiamos žemiau. 

  • Iš bendraties (pavyzdžiui, tráukti, dainúoti, vikti
    ) padaroma:
    • Neveikiamosios rūšies dalyvio būtasis laikas:
      a) iš priesaginės bendraties padarytas kirčiuojamas pastoviai, pavyzdžiui, dainúotas, -a 1
      ;
      b) iš pirminės bendraties padarytas yra 3 (jei šaknis tvirtapradė) arba 4 (jei šaknis tvirtagalė) kirčiuotės, pavyzdžiui, tráuktas, -à 3, viktas, -à 4
      .
    • Reikiamybės dalyvis:
      a) iš priesaginės bendraties padarytas kirčiuojamas pastoviai, pavyzdžiui, dainúotinas, -a 1
      ;
      b) iš pirminės bendraties padarytas yra 3 kirčiuotės, pavyzdžiui, tráuktinas, -à  3a, viktinas, -à 3b
      .
    • Pusdalyvis:
      a) iš priesaginės bendraties padarytas kirčiuojamas pastoviai, pavyzdžiui, dainúodamas, dainúodama, dainúodami, dainúodamos
      ;
      b) iš pirminės bendraties yra kilnojamojo kirčio, pavyzdžiui, tráukdamas, traukdamà, traukdam, tráukdamos
      .
  • Iš esamojo laiko (pavyzdžiui, tráukia, dainúoja, veka, mãto
    ) padaromas neveikiamosios rūšies dalyvio esamasis laikas:
    a) iš priesaginių ir pirminių bei mišriųjų veiksmažodžių, esamojo laiko trečiajame asmenyje turinčių galūnę -o – išlaiko esamojo laiko kirčio vietą, pavyzdžiui, dainúojamas, mãtomas
    ;
    b) iš pirminių bei mišriųjų veiksmažodžių, esamojo laiko trečiajame asmenyje turinčių galūnes -a, -i,  kirčiuojami pagal 3 kirčiuotę, pavyzdžiui, tráukia – tráukiamas, -à 3a; kaba – kabamas, -à 3b
    .

 

Prisiminkite!

Veiksmažodžių išvestinės formos dažniausiai išlaiko pagrindinių formų, iš kurių jos padarytos, kirčio vietą ir priegaidę.

 

Išvestinės veiksmažodžių formos

Kirčiavimas